Atėjo laikas, kai didmiesčio statusą Panevėžiui užtikrinęs daugiau nei 100 tūkst. gyventojų skaičius Savivaldybei atsirūgo. Karštai įrodinėjusi, kad Aukštaitijos sostinėje gyventojų kone dešimt tūkstančių daugiau žmonių nei skelbia Statistikos departamentas, dabar ji suka galvą, kaip atsikratyti „popierinių“ panevėžiečių.
Deklaravusieji Panevėžyje gyvenamąją vietą, bet čia negyvenantieji akmeniu po kaklu tapo dėl pasikeitusios socialinių išmokų mokėjimo tvarkos – nuo šių metų socialiai remtiniesiems pašalpas mokės nebe valstybė, o savivaldybės iš savo kišenių.
„Piniginės paramos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad socialinė parama mokama pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Vadinasi, asmuo gali gyventi kur tik nori – Ramygaloje, Pasvalyje ar Vilniuje, bet jei gyvenamąją vietą deklaravęs kur nors pas draugą Panevėžyje, mes tokiam privalėsime mokėti pašalpą“, – įstatymo spragą mato Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas.
Kiek esama tokių netikrų panevėžiečių, nėra žinoma, tačiau vedėjas spėja, kad Statistikos departamento ir Savivaldybės turimi skaičiai gerokai skiriasi ne atsitiktinai.
Vilioja miesto paslaugos
2011-ųjų gyventojų surašymo duomenimis, Aukštaitijos sostinėje gyveno 100 tūkst. žmonių, tačiau 2014-ųjų sausio 1-ąją panevėžiečių tebuvo likę 96,3 tūkst. Savivaldybės turimi duomenys Panevėžiui gerokai optimistiškesni – gyvenamąją vietą deklaravusiųjų Aukštaitijos sostinėje yra apie 107 tūkst.
„Iš kur tie papildomi tūkstančiai? Visi žinome, dėl ko deklaruoja gyvenantys mieste – dėl vaikų priėmimo į miesto švietimo įstaigas, dėl socialinių paslaugų, galimybės gauti socialinį būstą, o dabar dar ir dėl socialinių pašalpų galės tą daryti“, – grėsmę ir taip skurdžiam miesto biudžetui įžvelgia V. Michailovas.
Panevėžio savivaldybė rengiasi inicijuoti piniginės paramos mokėjimo tvarkos pakeitimus. Vasario pabaigoje Aukštaitijos sostinėje vyksiančiame merų forume, į kurį susirinks penkių didžiųjų miestų bei Alytaus ir Marijampolės vadovai su savo komandomis, panevėžiečiai pateiks rezoliuciją, raginančią Seimą ir Vyriausybę nustatyti, kad socialinė parama būtų mokama nebe pagal deklaruotą, o realią gyvenamąją vietą.
„Jei socialiai remtinas žmogus oficialiai yra Panevėžio gyventojas, bet iš tiesų gyvena kokioje Krekenavoje, socialinę pašalpą jam tegul ir moka rajonas“, – siūlo V. Michailovas.
Sutaupyti pinigai – tik pagyros
Per 2013-uosius Panevėžio savivaldybė 8 185 šeimoms išmokėjo 19,4 mln. Lt socialinės paramos.
Nors Aukštaitijos sostinėje per pastaruosius trejetą metų nedarbo lygis sumažėjo vos 2 proc., tačiau nuo 2012-ųjų Panevėžyje socialiai remtinųjų sumažėjo daugiau nei tūkstančiu ir pašalpų išmokėta maždaug 3 mln. Lt mažiau.
V. Michailovo nuomone, pyrago riekė socialinei paramai sumažėjo dėl sugriežtintos piniginės paramos mokėjimo tvarkos, kai imta vertinti paramos prašytojo santaupos ir kitas turtas, bet ne todėl, kad savivaldybės įpareigotos tikrinti pašalpininkų buitį.
Pasak V. Michailovo, atlikti tyrimai sugriovė mitą, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bandomajame projekte, kai penkios Lietuvos savivaldybės – Akmenės, Panevėžio rajono, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės – socialinę paramą gyventojams skirstė pačios, buvo gerokai sutaupyta. Iš tiesų nauda nebuvo tokia akivaizdi, kaip bandoma parodyti.
„Opinija, kad pačios skirsčiusios socialinę paramą savivaldybės labai daug sutaupė buvo daugiau viešųjų ryšių akcija, kad sudomintų kitas savivaldybes. Bet kuria kaina reikėjo padaryti, kad visos perimtų iš valstybės tą funkciją, taip ir padarė“, – skeptiškai vertina V. Michailovas.
Įžvelgia apgaulę
Akivaizdus pavyzdys, kad eksperimente dalyvavusioms savivaldybėms socialinių pašalpų sąskaita taupyti sekėsi ne taip gerai, kaip deklaruojama, V. Michailovo nuomone, yra Akmenės patirtis. Ji skelbė 2012-aisiais pati skirstydama socialinę paramą sutaupė daugiau kaip 7 mln. Lt.
V. Michailovas apskaičiavo, kad tokia suma turėtų reikšti, jog pašalpos buvo nubrauktos beveik 3 000 akmeniškių.
„O Akmenė pašalpų gavėjų teturėjo apie 2500“, – skaičių nesutapimą mato Socialinės paramos skyriaus vedėjas.
Vis dėlto, anot jo, eksperimente dalyvavusios savivaldybės išlošė. Akmenei, kur gyvenamąją vietą deklaravusiųjų keturiskart mažiau nei Panevėžyje – apie 24 tūkst., pagal su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija trejiems metams pasirašytą sutartį socialinei paramai iš valstybės biudžeto šįmet skirta 16 mln. Lt. Tai yra tiek pat, kiek šiais metais socialiai remtiniems kišenėje turės ir Panevėžys.
„Tas eksperimentas buvo saldainis kelioms sutikusios jame dalyvauti savivaldybėms. Su jomis ministerija sudarė trejų metų sutartis ir pinigai skirti nežiūrint nei į pašalpų gavėjų, nei į gyventojų skaičių. O kitoms teks suktis kaip išmano“, – atskleidė V. Michailovas.
Pašalpininkus seka ir kaimynai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos eksperimente dalyvavusios Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė kritikuoja artimiausių kaimynų iniciatyvą keisti socialinės paramos skyrimo tvarką. Vedėjos nuomone, pašalpas skirstant ne pagal deklaruotą, o faktinę gyvenamąją vietą, nepavyktų išvengti chaoso.
„Žmogus gyventi gali visur, gali keisti gyvenamąją vietą. Būtų labai sunku tokį sugaudyti. Savivaldybėms lėšos iš valstybės biudžeto ne tik socialinėms, bet ir kitoms reikmėms irgi skiriamos pagal deklaravusių gyvenamąją vietą skaičių, tada reikėtų keisti visą finansavimo tvarką“, – mano A. Paškevičienė.
Pernai Panevėžio rajono savivaldybė 2 997 asmenims išmokėjo 7,2 mln. Lt pašalpų. Tai yra rekordiškai mažai, palyginti su ankstesniais metais. 2011 m., kai socialinę paramą skirstė ne pati Savivaldybė, o valstybė, Panevėžio rajono gyventojams išmokėta 11,6 mln. Lt.
A. Paškevičienė tvirtina, kad sutaupyta dėl to, jog Savivaldybė, skaičiuodama kiekvieną savo biudžeto litą, ėmėsi tikrinti, ar pašalpas gauna tie, kurie be jų tikrai neišsiverstų.
„Idėja perduoti paramos skirstymą savivaldybėms pasiteisino. Bendruomenės aktyviai į tai įsitraukė, gyventojai labai pilietiški – stengiasi užkirsti kelią neteisėtiems bandymams gauti piniginę paramą. Patys žmonės mums padeda“, – tvirtina vedėja.
Su apgavikais nesismulkino
Praėjusiais metais Panevėžio rajono savivaldybė pagal iš seniūnijų gautas rekomendacijas socialinių pašalpų nebemokėjo 118-ai gyventojų. Bandžiusieji piktnaudžiauti valstybės parama dažniausiai nuslėpdavo turintys pajamas gaunančius sugyventinius.
Dar 316 rajono gyventojų pašalpų neteko, nes kviečiami neatvyko padirbėti visuomenės labui. Šiuo atžvilgiu Panevėžio socialiai remtinieji gyvena ramiau – miesto Savivaldybė, kitaip nei rajono, nereikalauja atidirbti už paramą. Miesto valdininkai vengia įdarbinti remtinuosius, nes baiminasi būti apšaukti pažeidę žmogaus teises ir įsivelti į teismus.
Rajonas su savo teises į socialinę paramą ginančiais, bet nors kelias valandas padirbėti vengiančiais gyventojais bylinėjasi jau ne pirmus metus. Teismus yra pasiekusios keturios bylos, kuriose socialiai remtinieji kaltina rajono Savivaldybę neteisėtai atėmus pašalpas. Kol kas teismai palankūs Savivaldybei.
Ramygalos seniūnijos socialinė darbuotoja Laimutė Chirv pripažįsta, kad socialiai remtinuosius lankančioms jos kolegėms tenka atlaikyti didžiausią spaudimą.
„Vieni supranta, kad privaloma tikrinti jų buitį, kiti labai pyksta ir iškoneveikia, treti net neįsileidžia. Gyventojai mato, kad socialinę pašalpą gaunanti kaimynė gyvena ne viena, kad sugyventinis kas rytą išvažiuoja į darbą ir vakarais grįžta, o mums toks žmogus vis tiek šaukia neturintis jokių kitų pajamų. To, ką mato, raštu nė vienas kaimynas nepaliudija – bijo, o socialiniams darbuotojams tenka viską atlaikyti, lyg mes ne žmonės būtume, savo šeimų neturėtume“, – juodąją darbo pusę atskleidžia L. Chirv.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
