Jei jūsų paklaustų, kas yra politika, turbūt neiškart rastumėte tris ar penkis žodžius, kuriais tiksliai nusakytumėte jos esmę. Net ir politologai kartais užmiršta tikrąjį politikos apibūdinimą, nes dažnai leidžiasi į specifines detales. Tačiau, jei tenka apie politiką kalbėti, pavyzdžiui, ketvirtokams, turi būti tikslus ir konkretus.
Politika – tai žmonių valdymo menas. Toks pradinis, dar antikos graikų suformuotas politikos apibūdinimas. Tačiau, kad įgautumei teisę valdyti, turi laimėti kovą dėl valdžios ir galios. Norėdamas įgyti valdžią, turi sutelkti galią – intelektinę, finansinę, kartais net fizinę.
Pati valdžia taip pat suteikia galią. Valdomi žmonės, leidžiamos valdymo taisyklės, renkami ir skirstomi ištekliai, baudžiami nepaklusnieji. Kai kuriuos politikus būtent valdžios suteikiama galia labiausiai vilioja. Nors nuo antikinės Graikijos politikos laikų praėjo bemaž 3 tūkst. metų, kova dėl galios ir jos telkimas esančių valdžioje naudai išlieka pagrindinė politikos varomoji jėga.
Koalicinės valdžios sudarymas ir ministrų portfelių paskirstymas buvo tik pradinė galios padalijimo stadija. Visa valdžios piramidė eina gilyn ir platyn – reikia paskirstyti postus ne tik viceministrams, bet ir daugybėje valstybės įmonių ar viešųjų įstaigų, kurias prižiūri ministerijos. Skirtingos ministerijos ar jų įsteigtos įstaigos yra 155 valstybės įmonių pagrindinės akcininkės. Dar veikia keli šimtai viešųjų įstaigų, kuriose pagrindiniai steigėjai ar dalininkai yra valstybė arba savivaldybės. Visos šios įstaigos valdo nemenką turtą, perskirsto ne vieną milijoną litų. Vyksta viešieji pirkimai, užsakomi įvairiausi darbai, priimami sprendimai, kaip ir kam bus mokami pinigai.
Visa tai ir yra esminė valdžios ir galios dalybų ašis. Ir dabartinės koalicijos atstovai nė neslėpė, kad postų skirstymas paremtas materialiais interesais: dalijamasi pelningomis ir ne tokiomis pelningomis ministerijomis ir įtaka jose. Socialdemokratai buvo nusiteikę ryžtingai, kad jų rankose liktų visos svarbiausios ir pelningiausios ministerijos. Nes jas valdant galima sutelkti didžiausius pinigus ir įgyti reikšmingą galią.
„Svarbiausia – žmogus“, – skelbė socialdemokratų rinkimų šūkis. „Mes dirbame Lietuvai“, – aiškina ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Tačiau kas tas žmogus ir kokiai Lietuvai dirba ūkio ministrė, nesunku suvokti, matant skandalingą viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ vadovo atleidimą. Jei socialdemokratų ministrei pavaldžiai įstaigai vadovauja nepartinis žmogus, jį reikia pakeisti partijos nariu. Geriausia, jei tai būtų partijos vadovybei priklausantis žmogus. Juk tik tokiems partiniais ryšiais susaistytiems žmonėms verta patikėti dešimtis milijonų litų. „Versli Lietuva“ iki 2015 m. spalio dar turi panaudoti apie 55 mln. litų ES struktūrinės paramos. Visai nemenkas kąsnis ir jį būtų neapdairu palikti žmonėms, pasiekusiems bene geriausių rezultatų skatinant Lietuvos eksporto plėtrą per pastaruosius metus. Dar 45 mln. litų turi panaudoti kita panaši viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, kurios vadovę B. Vėsaitė taip pat norėtų pakeisti.
Įpročiai į sau pavaldžius postus sustatyti partijos kolegas arba rėmėjus tokie gajūs, kad nekreipiamas dėmesys nei į veiklos rezultatus, nei į kylantį viešą pasipiktinimą. Jei neužtenka pretekstų atleisti vadovą dėl „pašalinės veiklos“, galima surasti neviešinto audito ataskaitas ar net apkaltinti pinigų plovimu. Žinoma, socialdemokratams perėmus tokios įstaigos valdymą pinigai tikrai nebus plaunami. Juk socialdemokratai dirba žmogui. Aišku, jei tas socialdemokratų žmogus plaus pinigus, tai gal ir nebus baisus nusižengimas, juk jis – savas.
Socialdemokratų politikos samprata paprasta ir nuosekli: kam reikia valdžios, jei ji nepaverčiama galia? Ketverius metus socialdemokratai kantriai laukė ir dabar skuba raškyti šios valdžios vaisius kuo greičiau, nes supranta, kad ketveri metai gali prabėgti labai greitai. Būtų galima nesistebėti tokiais sprendimais, nes tokia jau yra politika.
Tačiau socialdemokratų politika išlieka archajiška ir primityvi – jie nesugeba gautos valdžios paversti į intelektinę galią. Vienintelė galios išraiška jiems tėra pinigai. Tačiau patraukti vien pinigų kvapu socialdemokratai galės tikrai ne visus. Tuos, kurie išties dirba Lietuvai ne tik dėl pinigų, tokia valdžia tik atstums. Šiuolaikinė politika – tai daug subtilesnis valdymo menas, nei buvo prieš 3 tūkst. metų. Žmonėms reikia matyti ne tik primityvų savo dvaro protegavimą, bet intelektualesnę veiklą, kuri duotų veiksmingų rezultatų ir padėtų konkuruoti pasaulyje. Bet socialdemokratai vadovaujasi net ne antikiniais principais, kai būdavo atsižvelgiama į daugumos poziciją, o neandertalietišku mąstymu – mano rankose vėzdas, aš ir esu svarbiausias.
Kai po ketverių metų nežinia kodėl smuksime investicinio patrauklumo, verslo galimybių ar korupcijos indeksuose, gal bus net sunku suprasti, kodėl taip atsitiko. O paaiškinimas gali būti paprastas – niekas nenori valdžios vėzdu mojuojančio neandertaliečio draugijos. Net jei jis mušasi į krūtinę, kad dirba žmogui.
