Latvijos prezidentas Valdis Zatleras skelbia savo sprendimą inicijuoti Saeimo paleidimą
Šeštadienio vakarą (gegužės 28 d.) Latvijos prezidentas Valdis Zatleras paskelbė apie savo sprendimą inicijuoti referendumą dėl pasitikėjimo Latvijos Saeima ir sukėlė tikrą žemės drebėjimą politiniame Latvijos pasaulyje. Tai iš esmės prilygsta kažkada Lietuvoje patirtai prezidentinei krizei, kuomet buvo inicijuota apkalta prieš tuometinį prezidentą Rolandą Paksą.
Latvijos prezidentas V. Zatleras ėmėsi drąsaus žingsnio, kuris gali reikšti ne tik Saeimos paleidimą ir pirmalaikius rinkimus, bet ir paties prezidento politinės karjeros reikšmingą posūkį. Birželio 2 d. parlamente vyks prezidento rinkimai. Juose V. Zatleras dalyvaus, nors po to, kai jis pareiškė nepasitikėjimą Saeima, tikimybė būti perrinktam yra minimali. Kita vertus, būti išrinktam parlamento, kuriuo pats prezidentas nepasitiki – irgi būtų gana dviprasmiška situacija.
Dabartinė V. Zatlero kadencija baigiasi liepos 7 dieną. Jei referendumas dėl Saeimos paleidimo neįvyktų arba rinkėjai nepritartų prezidento siūlymui, pats prezidentas turėtų atsistatydinti. Apie tai jau paskelbė ir pats V. Zatleras – jei Saeima jį vis dėlto išrinktų antrai kadencijai, o tauta nuspręstų pratęsti dabartinio parlamento mandatą, jis pasitrauktų iš savo posto.
Prezidentas – prieš oligarchus?
Pagrindinė priežastis, privertusi V. Zatlerą inicijuoti parlamento paleidimą – anot jo, nesuvaldoma oligarchų įtaka Latvijos parlamente ir pasitikėjimo dabartiniu parlamentu kritimas. Formaliai šį prezidento sprendimą paskatino nepavykęs balsavimas Saeimoje dėl leidimo atlikti kratą įtakingo parlamentaro Ainaro Šleserio namuose. Šis politikas įvardijamas kaip vienas iš trijų politikų-oligarchų, savo verslo interesams ginti nuolat naudojančiu politinę įtaka. V. Zatleras, be A. Šleserio, šiai grupei priskyrė kitą parlamentarą, buvusį Latvijos premjerą Andrį Škėlę ir turtingiausią Latvijos verslininką, Ventspilio merą Aivarą Lembergą. „Žmogus, kurio nėra Saeimoje, gali turėti įtaką Saeimai ir vyriausybei. Kas po tuo slepiasi?“ – retoriškai klausė Latvijos prezidentas, turėdamas galvoje A. Lembergo įtaką politikams.
V. Zatleras paaiškino, kad sprendimą inicijuoti Saeimos paleidimą priėmė po pokalbių su premjeru Valdžiu Dombrovskiu, parlamento pirmininke Solvita Abuoltinia ir generaliniu prokuroru Eriku Kalmejersu. „Aš uždaviau paprastus klausimus: kokią jie mato išeitį iš krizės po to, kai nebuvo išduotas leidimas kratai A. Šlesero namuose, ar jie mato politinę alternatyvą šiai vyriausybei, ar jie žino, kaip pakeisti situaciją Saeimoje, kuomet parlamento prestižas katastrofiškai krito?“ – teigė V. Zatleras.
A. Šleseris ir A. Škėlė priklauso opozicinei partijai „Par Labu Latviju!“ („Už gerą Latviją!“), tačiau balsavimą dėl leidimo atlikti kratą šio politiko namuose sužlugdė ir valdančiųjų koalicijos nariai – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Ši partija kartu su „Vienybės“ partija, kuriai priklauso ir premjeras V. Dombrovskis, šiuo metu Saeimoje turi 55 vietas. Valdančioji koalicija po šio balsavimo taip pat pakibo ties žlugimo riba – „Vienybės“ partija apkaltino savo partnerius Žaliųjų ir valstiečių sąjungą nemoraliu elgesiu ir pasidavimu oligarchų spaudimui. Tad V. Zatlero sprendimas paleisti Saeimą gali būti vertinamas kaip žingsnis užbėgti už akių galimam valdančiosios koalicijos iširimui ir vyriausybės žlugimui.
Politiniai pasjansai
Kai kurie analitikai mano, kad V. Zatleras ketina pats kurti savo partiją ir naudodamasis turimu populiarumu galbūt net pretenduoti į premjero postą. Panašios pozicijos laikosi ir A. Šleseris, kuris įžvelgė Latvijos prezidento bandymus telkti daugiau politinės galios ar netgi įvesti diktatūrą – Latvijos naujienų agentūrai LETA jis teigė, kad V. Zatleras nori sutelkti savo rankose valdžią, kaip kad neteisėtai 1934 m. padarė Karlis Ulmanis. „Šiuo metu V. Zatleras turi didelį tautos palaikymą. Jis gali kurti savo partiją“, – kalbėjo A. Šleseris. Pats opozicijai priklausantis politikas neketina trauktis iš Saeimos, nepaisant to, kad generalinė prokuratūra ir teismas leido Latvijos antikorupcinei tarnybai vykdyti tyrimą bei imtis kratų prieš A. Šleserį.
Valdančioji „Vienybės“ partija pareiškė, kad jei V. Zatleras nebus išrinktas prezidentu antrai kadencijai, ji pakvies prezidentą prisijungti prie „Vienybės“ partijos. Apie tai savaitgalį pranešė Saeimos pirmininkė ir „Vienybės“ lyderė A. Abuoltinia.
Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis lietuviškoje žiniasklaidoje gana kritiškai įvertino V. Zatlero sprendimą inicijuoti Saeimos paleidimą teigdamas, kad tai gali būti naudinga prorusiškoms jėgoms Latvijoje. A. Valionis spėliojo, kad tai tiesiog politinis V. Zatlero kerštas politikams, su kuriais pastaruoju metu vyko konfliktas.
Kai kurie ambasadoriaus žodžiai skambėjo ne itin diplomatiškai: „Viskas konstituciškai, bet intencijos kvepia nelabai gražiai (…) daugelio manymu, žmogus pasirodė menkesnis, nei turėtų būti prezidentas“, – kalbėjo A. Valionis. Kol kas tokios Lietuvos ambasadoriaus frazės nesulaukė jokios reakcijos iš Latvijos pusės. Greičiausiai vidinės politinės sumaišties akivaizdoje Latvijos prezidentui mažiausiai rūpi šalutinės nuomonės. Kita vertus, Lietuvos diplomatų skubėjimas pateikti savo subjektyvius vertinimus gali būti prisimintas vėliau, jau nurimus politinėms aistroms.
