M. Dubauskas.
Jeigu politikai sako, kad labai myli pensininkus, vadinasi, po pusantrų metų bus rinkimai. Jeigu dar priduria, kad nemyli tų, kurie yra turtingesni už pensininkus ir minimalią algą gaunančius darbininkus, vadinasi, iki rinkimų liko mažiau nei metai. Jeigu politikai žada atimti ir padalinti, vadinasi, prieš rinkimus biudžeto deficitas didesnis nei planuota. Jeigu politikai pasiūlė geresnį būdą sumažinti deficitą, vadinasi, jūs sapnuojate.
Lietuvoje susiklosčiusi padėtis dabar tam tikra prasme yra netgi sudėtingesnė nei 2008-ųjų pabaigoje. Viena vertus, ekonomikos prognozės nėra tokios niūrios, kaip prieš trejus metus. Kita vertus, dabar sunkiau sudaryti biudžetą, nes Seimo narių galvose jau švilpauja rinkiminiai vėjai.
Todėl bet kokiam bent šiek tiek logiškesniam pasiūlymui tenka dukart daugiau su logika nieko bendra neturinčių projektų. Tiesa, vieną dalyką politikai, atrodo, jau įsisąmonino: už paskolas reikia mokėti tokias palūkanas, kokių prašo kreditoriai, o ne kokias nori mokėti Seimo nariai. Mat anksčiau siūlydami didinti išlaidas bažnyčios stogui remontuoti ar darželio sienoms nudažyti parlamentarai visi kaip vienas kartodavo tą patį šaltinį, iš kur gauti pinigų: „Sumažinti valstybės skolos valdymo išlaidas“.
Tačiau dabar atsirando kitas „neišsenkantis“ pinigų šaltinis: apmokestinti prabangos prekes. Motyvai – panašūs, kaip ir siūlant mažinti skolos valdymo išlaidas. Jeigu vien palūkanų už valstybės paskolas sumokama šimtai milijonų litų, o tai yra labai daug, vadinasi, šią sumą galima sumažinti vienu kitu milijonu. O jeigu kažkas važinėja nauju automobiliu, vadinasi, turi pinigų ir susimokėti didesnius mokesčius.
Be to, politiškai tai netgi geresnis žingsnis nei siūlyti mažinti už valstybės paskolas sumokamas palūkanas. Eilinis rinkėjas juk nemato, kaip iš Lietuvos išplaukia palūkanos, tad ir galvos jam dėl jų skauda.
Užtat išėjęs į gatvę ir pamatęs pro šalį važiuojantį apynaujį „mersedesą“ rinkėjas pasijus geriau sužinojęs, kad automobilio vairuotojas ką tik sumokėjo prabangos mokestį. Nuotaika visai pasitaisys, kai sužinos, kad tas pats vairuotojas rytoj turės sumokėti ir už savo jachtą, prabangų nekilnojamąjį turtą ir, kaip pasiūlė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, brangakmenius.
Nepaisant to, kad gyventojų nuotaikos ekonomikoje yra labai svarbios, vien nuo žinojimo, kad valstybė apmokestino kažkieno brangakmenius, eilinis žmogus sotesnis nepasidarys. Mat Lietuvoje dar nėra tiek prabangos, kad užtektų pamaitinti visus alkstančius.
Net ir apmokestinus ne pačius prabangiausius butus bei namus, per metus būtų surinkta apie 50 mln. litų. Apmokestinti prabangius automobilius būtų dar sudėtingiau, o pinigų būtų gerokai mažiau. Kaip nustatyti trejų metų senumo „Porsche“ vertę? Ir kiek už juos būtų surinkta mokesčių? Pusė milijono litų? Milijonas? O administruoti naująjį mokestį kainuos du milijonus?
Nuo kelių šimtų per metus Lietuvoje parduodamų brangesnių automobilių surinktų mokesčių neužteks net Seimo rūmų kosmetiniam remontui.
Galima apmokestinti tik naujus automobilius – nuo tam tikros kainos, o mokestis būtų sumokamas perkant mašiną. Tokiu atveju administravimas nebūtų toks sudėtingas. Tačiau nuo kelių šimtų per metus Lietuvoje parduodamų brangesnių automobilių surinktų mokesčių neužteks net Seimo rūmų kosmetiniam remontui. Be to, įvedus tokį mokestį ne tik Seimo narys Petras Gražulis važinėtų Latvijoje registruotu automobiliu.
Lygiai taip pat biudžeto neišgelbės mokestis už brangakmenius – jų rinka pernelyg maža. Jau nekalbant apie tai, kad šis Seimo pirmininkės pasiūlymas kertasi su konservatorių puoselėjama šeimos koncepcija. Juk tradicinė šeima neįmanoma be piršlybų. O piršlybos neapsieina be žiedo su deimantu.
Todėl greta rinkėjų ausims skirtų kalbų reikia ir ko nors jų skrandžiams. Atimti ir padalinti ką nors tokio, kad užtektų visiems. Ir tada Seimo narių akys nukrypsta į privačius pensijų fondus. „Šiandien esant tokiai situacijai turbūt tikrai nieko neatsitiks, jeigu metus nepervesime į privačius pensijų fondus 2 proc. iš „Sodros“ biudžeto. Tai sudaro beveik 400 mln. litų. Tai beveik ta suma, kurios šiandien reikia pensijoms atstatyti“, – išeitį siūlo I. Degutienė.
Kitaip tariant, Seimo pirmininkė mano, kad nieko neatsitiks, jeigu iš beveik visų dirbančiųjų, tarp jų ir kukliai gyvenančiųjų, bus atimta vidutiniškai po 40 litų kiekvieną mėnesį, kuriuos jie kaupia savo senatvei, ir išdalinta dabartiniams senjorams. Iš tiesų – iki rinkimų ir dar šiek tiek – nieko blogo neatsitiktų. O po to jau kas nors kitas galės galvoti, iš ko dar atimti, kad būtų ką padalinti.
Tikrai nenoriu pasakyti, kad biudžeto skyles reikėtų kamšyti vien tik pensininkų sąskaita. Ir tikrai nemanau, kad minimalią algą gaunanti mama, auginanti du vaikus, gyvena oriai.
Tačiau politikai turėtų pagaliau suprasti, kad naudojant tik du veiksmus – atimti ir padalinti – turto nepadaugės. Pats laikas mokytis naujų aritmetikos veiksmų – sudėti ir padauginti.
____________________
Mantas Dubauskas yra IQ.lt vyriausiasis redaktorius
