Panevėžyje garbės piliečio rinkimai virsta politikų rietenomis ir net kėsinasi nulenkti mero Vitalijaus Satkevičiaus kėdės kojas. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje mero vadovaujamai komisijai nusprendus šiais metais vasarį garbės piliečio vardą suteikti ilgamečiam Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininkui 85 metų Broniui Kačkui, o vėliau – prieš daugiau kaip 20 metų mirusiam buvusiam Vaikų poliklinikos steigėjui ir vadovui, gydytojui Jonui Enrikui Gurskiui, žinomam kaip kūdikių plukdymo baseine propaguotojui, kilo tikros peštynės.
Dalis politikų piestu stojo prieš B. Kačkaus kandidatūrą ir komisiją apkaltino noru atgaivinti sovietmečio apraiškas ir netgi įžvelgė pavojų, kad tokiais sprendimais bus uždegta žalia šviesa jėgoms, siekiančioms reabilituoti kolaborantus.
Tiesa, prieš B. Kačkaus kandidatūrą pasišiaušę politikai dievagojasi nieko prieš jį, kaip žmogų, neturį. Esą jį galima tik pagirti už mieste pastatytas gamyklas, namus, teatrą, ligoninę, polikliniką, sutvarkytą Senvagę. Tačiau jiems plaukai šiaušiasi nuo fakto, kad nepriklausomos Lietuvos laikais garbės piliečiu siūloma rinkti komunistų partijos aktyvistą.
Siūlo keisti rinkimų tvarką
Atnaujinta naryste Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje besidžiaugiantis V. Satkevičius tvirtina, kad ir pats nekeltų rankos už B. Kačkų. Meras apskritai siūlo keisti garbės piliečio rinkimų tvarką ir nuostatus, depolitizuoti rinkimus.
„Geriausia, kad garbės pilietį rinktų nepriklausoma komisija, kurią sudarytų įvairių sričių atstovai“, – mano miesto galva.
Šią savaitė su politinių frakcijų pirmininkais meras sutarė susilaikyti nuo B. Kačkaus kandidatūros teikimo Tarybai.
Teatralai irgi nusilenkė
Buvusį ilgametį Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininką B. Kačkų vyresnio amžiaus panevėžiečiai gerai prisimena. Jis Panevėžiui vadovo nuo 1963 iki 1987 metų, garsėjo kaip veiklus vadovas, gebėjęs gauti miestui lėšų gamyklų, kultūros, gydymo įstaigų statybai. Jį artimiau pažinojusieji apibūdina kaip etišką, kultūringą žmogų, išsiskyrusi iš tuometės nomenklatūros erudicija.
Į Vilnių gyventi išsikraustęs B. Kačkus palaikė ryšius su Panevėžiu, sostinėje įkūrė klubą, vienijantį buvusius panevėžiečius.
V. Satkevičiaus teigimu, B. Kačkų rinkti garbės piliečiu pasiūlė Tarybos narys, socialdemokratas Rimantas Sankauskas, J. Miltinio dramos teatro profesinė sąjunga ir Vilniuje veikiantis panevėžiečių klubas.
Pasak mero, gana aktyviai B. Kačkaus kandidatūrą parėmė Garbės piliečio komisijoje dirbantis liberalsąjūdininkas Gintaras Šileikis, socialdemokratas Povilas Vadopolas.
Veikiausiai buvusio vykdomojo komiteto pirmininko kandidatūra dar sausį būtų pateikta svarstyti Tarybai, jeigu ne oponentų sukeltas triukšmas.
TS-LKD ir politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkas Raimondas Pankevičius pareiškė, kad miesto Tarybos narių siūlymas suteikti garbės piliečio vardą B. Kačkui prisideda prie „nerimą keliančių kitų veiksmų, siekiančių reabilituoti kolaborantų veiklą, paneigti Lietuvos okupacijos faktą, iškreipti kitus istorijos faktus.
R. Pankevičius nemenkina B. Kačkaus nuopelnų miestui. Jo galva, problema yra kai kurių Tarybos narių požiūris į vertybes.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio filialo pirmininkas Algirdas Blažys įžvelgia siekimą atkurti komunistų partijos autoritetą. Jis ironizuoja, kad didžiausias B. Kačkaus nuopelnas yra jo parašyta medžiotojų partiečių stalui skirta kulinarijos knyga arba straipsniai apie miesto tarybinio ūkio ir kultūros „pasiekimus“.
„Kategoriškai protestuojame prieš šią ir panašias sovietmečio atgaivinimo apraiškas Panevėžyje“, – rašo politiniai kaliniai ir tremtiniai oficialiame miesto merui ir Tarybai adresuotame pareiškime.
V. Satkevičius, paklaustas, ar balsuotų už B. Kačkaus kandidatūrą, atsakė, jog nemano, kad garbės piliečiu dera rinkti gerai savo pareigas atlikusį žmogų. Mero teigimu, miestui jau gana intrigų ir skandalų renkant garbės pilietį. Todėl jis siūlys iš esmės keisti rinkimų tvarką ir komisijos sudėtį.
Inga SMALSKIENĖ
