Politiko įmonė – raudonajame sąraše

Panevėžiečiai, patikėdami miesto problemas spręsti Tarybos nariams, tikisi, kad šių veiksmai bus atsakingi ir skaidrūs priimant bet kokius sprendimus. Į naująją miesto Tarybą išrinktas ir miesto meru pretendavęs tapti verslininkas, socialdemokratas Ramūnas Vyžintas – vienas turtingiausių naujosios Tarybos narių, nors jo atlyginimas vos didesnis nei minimalus. Politikas aiškino, kad turtus jam atnešė ne aitvarai, o verslas.

Tačiau Registrų centre R. Vyžinto vadovaujama įmonė „Urėdijų servisas“ patekusi į raudonąjį sąrašą. Verslininkas jau dvejus metus nesugeba pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų ir net baudos įmonės savininkui nėra motyvas skaidriai tvarkyti verslą. Tad rinkėjams kyla klausimas, ar politikui nėra privaloma laikytis visų įstatymų ir asmeniniame versle.

Registrų centro duomenimis, naujai išrinkto Tarybos nario R. Vyžinto įmonė „Urėdijų servisas“ paskutinį kartą finansinę ataskaitą pateikė tik 2017-ųjų balandžio paskutinę dieną už 2016 m. „Urėdijų serviso“ vadovas ir vienintelis akcininkas yra pats R. Vyžintas. Privačių interesų deklaracijoje politikas nurodo, kad jo sutuoktinė taip pat dirba bendrovėje „Urėdijų servisas“ vyriausiąja finansininke.

Kodėl politikas net dvejus metus nesugebėjo Registrų centrui pateikti savo įmonės finansinės ataskaitos, žurnalistams R. Vyžinto paaiškinimo nepavyko išgirsti. Dar praėjusią savaitę telefonu atsiliepęs politikas teisinosi negalintis kalbėti ir pasiūlė paskambinti vėliau. Tačiau telefono išvis nebekėlė. Į telefono skambučius R. Vyžintas neatsiliepė ir vakar.

Nereikėjo pinigų

Turto ir pajamų deklaracijoje nurodoma socialdemokrato privalomo registruoti turto vertė siekia 120 126 Eur, dar per 71 tūkst. Eur įvertintos įmonės akcijos, o santaupų R. Vyžintas 2017 m. deklaravo turėjęs 142 600 Eur. Nors sumos solidžios, 2017 m. į valstybės iždą verslininkas buvo sumokėjęs tik 627 Eur mokesčių – per visus metus teuždirbęs 7067 Eur, o tai yra 588 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Anksčiau politikas „Sekundei“ teigė, kad tik tokį atlyginimą savo valdomoje įmonėje „Urėdijų servisas“ pasiskyręs, nes jam tiesiog nereikėjo pinigų.

„Kai man jų nereikia, įmonės pinigų neeikvoju“, – rinkimų kampanijos metu aiškino socialdemokratas.

Neauklėja nė baudos

Kaip teigė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus, jau penkiolika metų, kai akcinės, uždarosios akcinės, kooperatinės, žemės ūkio bendrovės, valstybės ir savivaldybių įmonės, mažosios bendrijos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos ir kitų teisinių formų juridiniai asmenys kasmet privalo pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

Pastebima, kad įmonės šį darbą atlieka pavyzdingiau, tačiau vis dar atsiranda juridinių vienetų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių vengia pateikti savo finansinius duomenis. Laiku nepateikę finansinių ataskaitų verslo subjektai gali sulaukti baudos, siekiančios nuo 200 iki 3 000 eurų.

„Kasmet nubaudžiame apie kelis šimtus įmonių, kurios vengia pateikti metines finansines ataskaitas. Tiesa, mūsų įstaiga tik surašo administracinio pažeidimo protokolą, o baudas skiria teismas. Būna ir tokių įmonių, kurios nuolat keičia vadovus, būstines, tad ir nubausti nėra taip paprasta“, – pripažįsta M. Samkus.

Skaidrumo matas

Visgi tokiems pažeidėjams ne ką mažesnė bausmė yra atsidurti Registrų centro raudonuosiuose sąrašuose. Pasak atstovo spaudai, juridinio subjekto įtraukimas į šiuos sąrašus signalizuoja, kad įmonė ar organizacija galbūt ne visai skaidriai tvarko savo veiklą. Žinoma, finansinės ataskaitos gali būti nepateikiamos tiesiog per apsileidimą, o galbūt įmonės vadovas neatsakingai vertina savo veiklą. Visgi, pasak M. Samkaus, tai yra viena skaidrumo prevencijos priemonių.

„Priežasčių, kodėl juridiniai subjektai nepateikia finansinių ataskaitų, gali būti įvairių. Tačiau jei įmonė vengia tą daryti, verslo partneriams ar valstybės institucijoms tai yra savotiškas perspėjimas“, – sakė M. Samkus.

Įmonės įtraukimas į raudonuosius sąrašus dažnai patraukia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį. Kaip teigė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorius Vidas Osipovas, inspekcija informaciją apie mokesčių mokėtojus renka iš įvairių šaltinių, Registrų centro duomenys – vienas jų.

„Metinių finansinių ataskaitų dokumentai teikiami Registrų centrui, ir vien todėl, kad jie nepateikti laiku, VMI įmonėms kontrolės veiksmų neinicijuoja. Tačiau į šią aplinkybę – kai ataskaita nepateikiama laiku – mokesčių administratorius gali atsižvelgti, jei, pavyzdžiui, įmonė yra tikrinama dėl kitų galimų rizikų“, – sakė V. Osipovas.