Daugiau nei dešimtmetį besitęsiantys brolio ir sesers nesutarimai įgavo politinį atspalvį. Ilgai tylėjęs Mykolas Žygas iki rinkimų likus vos kelioms dienoms nebeištvėrė. Vyriškis seserį, Darbo partijos Panevėžio skyriaus narę Bronę Lukavičienę, kaltina jį palikus pliką, basą ir be stogo virš galvos. Nors B.Lukavičienė nėra kandidatų į Seimą sąrašuose, tačiau neabejoja, kad brolis ją juodina paskatintas politinių oponentų. Esą ne vienerius metus besitęsiančio konflikto paviešinimas rinkimų išvakarėse – bandymas purvu apdrabstyti jos atstovaujamą partiją. Brolis ir sesuo sutaria tik dėl vieno – du artimiausi žmonės savo santykius aiškinsis teisme.
Už seserį nebalsuotų
„Nekrėskit juokų – už seserį nebalsuočiau nė už ką. Svetimi žmonės man už ją geresni – bet kada, dieną ar naktį priglaus, valgyti duos. O vienintelės sesers sutikti bijau“, – apie artimiausią žmogų, „darbietę“ Bronę Lukavičienę kalbėjo 61-erių Mykolas Žygas.
Pasakodamas savo istoriją M.Žygas ne kartą šluostėsi ištryškusias ašaras ir vis atsiprašinėjo dėl tokio savo jautrumo. Vyriškis neslepia, kad kalbėti apie santykius su seserimi ryžosi puikiai žinodamas, ką jai gali reikšti toks viešumas.
„Daugiau man nieko nebeliko“, – tvirtina apgautu besijaučiantis M.Žygas.
Jis aiškina likęs kaip stovi – be savo namų. Kol nepaspaudė šalčiai, M.Žygas glaudžiasi sesers sodo namelyje, kai ten pasidaro neįmanoma gyventi, ieško šilto kampo, anot jo, pas gerus žmones, pažįstamus ar jam padienį darbą galinčius pasiūlyti ūkininkus.
Kaip tikina M.Žygas, jo vargai prasidėjo prieš porą metų, kai gydėsi ligoninėje – jam buvo amputuota koja. Vyriškis pripažįsta, kad tuomet jo atrama buvusi sesuo B.Lukavičienė – lankydavo ligoninėje, atnešdavo maisto, rūpinosi jo sveikata. Po operacijos atsigaunantis brolis patikėjęs seseriai tvarkyti ir savo finansinius reikalus, pasirašęs įgaliojimą.
Buto nebeturi
Pusantro mėnesio praleidęs ligoninėje M.Žygas sugrįžo į sesers namus. Bute, kur po skyrybų su žmona jam atiteko vienas kambarys, vyras tikina negalėjęs gyventi, mat ne itin sutaręs su savo buvusiąja antrąja puse.
„Atėjus vasarai išvažiavau gyventi į sesers sodą. Bronė tikino, kad moka mokesčius už mano butą, sutarėme, kad jį parduos ir man atskirą kampą nupirks“, – pasakojo M.Žygas.
Anot pašnekovo, iš tiesų praėjusių metų vasarį B.Lukavičienė pardavė jo buto dalį ir esą pažadėjo pavasarį broliui nupirkti kitą būstą.
„Tą žiemą pragyvenau pas ūkininką. Atvažiavo sesuo su sūnumi, sako, pardaviau, reikia baldus iškraustyti, pavasarį aš tau kitą nupirksiu. Pavasarį aš – vėl sesers sode, praėjo ir vasara, o kito buto kaip nėra, taip nėra“, – savo istoriją dėstė M.Žygas.
Vėliau sužinojęs, kad sesuo jam bendrabučio kambarėlį Įmonių g. nupirko, tačiau ne brolio, o savo vardu.
„Tai kaip čia išeina – ji mano butą pardavė, o aš turiu važiuoti gyventi pas ją „ant buto“? Ji man sako, pagyvensim, sutvarkysim. Aš net nežinau, kur tas butas yra“, – pasakojo M.Žygas.
Dabar vyras tikina likęs ir be savo kampo, ir tuščiomis kišenėmis.
Plačiau skaitykite spalio 9 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr.
B.Lukavičienė tikisi, kad skaudžioje jos ir brolio istorijoje tašką
padės teismas.
