Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) operatorius – privataus kapitalo bendrovė „Panevėžio ekonominė zona“ – į investuotojų paieškas įtraukė miesto Tarybos narį, judėjimo „Kartu“ atstovą 25 metų Daumantą Simėną.
Judėjimo „Kartu“ atstovas miesto Taryboje D. Simėnas LEZ valdančioje bendrovėje įsidarbino projektų vadovu. U. Mikaliūno nuotr.
Didžiojoje Britanijoje politikos mokslų bakalauro ir magistro laipsnius įgijęs D. Simėnas nuo šių metų sausio vidurio minėtoje bendrovėje įdarbintas projektų vadovu.
Jis užsibrėžęs išanalizuoti mieste dirbančių investuotojų vykdomos veiklos specifiką, poreikius ir galimų verslo klasterių kūrimo perspektyvą. Kitaip sakant, jaunasis politikas prisidės kuriant tikslinės komunikacijos strategiją – numatys, kokių potencialių investuotojų paieškomis tikslingiausia užsiimti LEZ operatoriui.
D. Simėnas porą metų, iki 2015-ųjų vasaros pabaigos, dirbo VšĮ įstaigoje „Investuok Lietuvoje“. Pasibaigus sutarčiai jis kurį laiką neturėjo nuolatinio darbo.
Panevėžio LEZ, kurioje darbuojasi jaunasis politikas, priklauso „Ogmios“ įmonių grupei, besispecializuojančiai pramoninio ir komercinio nekilnojamojo turto srityje. Minėta bendrovė Panevėžio LEZ operatoriumi per konkursą išrinkta 2013 metų gruodį.
D. Simėnas, paklaustas, ar dirbdamas LEZ valdančioje bendrovėje nerizikuoja supainioti privačių ir viešųjų interesų, patikino, kad stengsis to išvengti.
„Kai Taryboje bus sprendžiamas bet koks klausimas, susijęs su LEZ, nusišalinsiu nuo balsavimo. Paskutiniame Tarybos posėdyje taip pasielgiau, kai buvo svarstomas klausimas dėl „Via Balticos“ aplinkkelio sujungimo su laisvąja ekonomine zona“, – „Sekundei“ tvirtino D. Simėnas.
Pašnekovas neneigė, kad pirmiausia privalės stengtis padėti savo darbdaviui pritraukti investuotojus į LEZ, tačiau sakė, jog, kaip Tarybos narys, neignoruos kitų miesto verslo subjektų interesų.
D. Simėnas tikino žiūrįs plačiau – jis suinteresuotas, kad į Panevėžį apskritai ateitų investuotojų.
LEZ operatoriaus direktorius Rokas Krivonis, nuolat pabrėžiantis miesto Savivaldybės paramos ieškant investuotojų svarbą, tvirtina, kad jiems imponavo D. Simėno kompetencija, o ne tai, kad jis yra miesto Tarybos narys.
Iš aštuonių Panevėžio LEZ suformuotų sklypų investuotojams kol kas užimtas tik vienas. Iš 35 ha laisvi beveik 29 ha. U. Mikaliūno nuotr.
Nesikiša ne į savo reiklaus
Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka, kuris yra ir LEZ valdybos narys, teigia, kad Savivaldybė negali nurodinėti operatoriui, ką priimti į darbą, kiek turėti darbuotojų. Tai yra jo prerogatyva.
Miesto Savivaldybė nėra bendrovės „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ akcininkė. Pastaroji yra tik privataus kapitalo.
Šios bendrovės valdoma LEZ nuomoja žemę iš Savivaldybės ir valstybės. LEZ valdyboje yra ir Ūkio ministerijos atstovas. Už 2015 metus Panevėžio LEZ operatorius už valstybės žemės nuomą sumokėjo apie 5 tūkst. 279 eurus, o už Savivaldybei nuosavybės teise priklausančią žemę – 11 tūkst. 855 eurus nuomos mokesčio.
Pasak A. Stokos, operatorius yra įsipareigojęs per penkerius metus „apgyvendinti“ visą 35 hektarų LEZ teritoriją, tačiau kol kas joje yra tik vienas investuotojas – Norvegų kapitalo bendrovė „Devold“. Ji užima 6,5 ha sklypą.
LEZ yra laisvi septyni sklypai.
R. Krivonis sako, kad visai zonai rasti investuotojus per penkerius metus yra optimistinis variantas, o realesnis – per dešimtmetį. Jo teigimu, potencialūs investuotojai, be kita ko, labai skrupulingai vertina ir darbo jėgos potencialą, o Panevėžyje jaučiamas jos trūkumas.
Mieste daug vietų investuoti
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius sako, kad palankia mokesčių politika ir gera infrastruktūra potencialius investuotojus viliojanti LEZ vis dėlto nėra vienintelė vieta, kuri jiems galėtų būti patraukli kurtis.
„Mieste pilna tuščių statinių, pavyzdžiui, buvusios gamyklos „Ekranas“ pastatai. Ir bendrovės „Panevėžio Aurida“ teritorijoje daug laisvos vietos. Todėl tiek D. Simėnui, kaip Tarybos nariui, tiek Savivaldybei dera rūpintis apskritai investuotojų pritraukimu į miestą – mano V. Matkevičius.
Asmeniškai jaunąjį politiką pažįstantis miesto Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas nemano, kad jis veiktų tik savo darbdavio naudai, tačiau akivaizdu, kad jaunam politikui gali ne kartą iškilti dilema, kieno interesai svarbiau – miesto, ar privataus verslo, kuris suinteresuotas kiekvieną potencialų investuotoją pirmiausiai vestis pas save, o ne draugiškai aprodyti visą Panevėžį ir galimas vietas būsimų gamyklų statyboms.
„Antravertus, tokia veikla privalėtų rūpintis ir pati savivaldybė, tačiau iki šiol nuveikta tikrai nedaug“, – įsitikinęs V. Matkevičius.
Inga SMALSKIENĖ
