Politikai, sprendžiantys aktualias miesto ar rajono problemas, sulaukia ir asmeninių žmonių prašymų, skundų. Juos galima išsakyti gyventojų priimamajame tam skirtomis valandomis, tačiau dažniausiai politikai čiumpami už skverno tiesiog gatvėje ar atakuojami skambučiais. Visas galimas instancijas aplankiusieji ir neradusieji atsakymo kreipiasi į politikus tarsi griebdamiesi paskutinio šiaudo.
Žemės grąžinimas stringa
Valdžios atstovų pečius dažnai gula ne tik miesto problemos, bet ir gyventojų asmeniniai skauduliai. Daugelis įsitikinę, kad politikai gali ir turi galimybių pakeisti esamą padėtį, turėti įtakos tam tikriems sprendimams. „Sekundės“ kalbinti miesto ir rajono politikai teigė išgirstantys įvairiausių skundų – ir dėl žemės grąžinimo, ir dėl kivirčų su kaimynais, ir dėl kietų autobuso sėdynių ar per garsiai lojančių šunų. Nors žemės grąžinimo procesai vyksta jau kone dešimtmetį, tačiau ši problema yra viena opiausių ne tik rajone, bet ir mieste.
Petras Luomanas, Seimo narys, pasakojo, kad žemės grąžinimo srityje daug klaidų yra padarę ir matininkai, ir patys žmonės, ir net teismai.
„Teko susidurti su keliais atvejais, kai matininkai net nenuvykę į vietą nubraižė žemės ribas, toks neatsakingas požiūris žmones priverčia sunkiai ir ilgai ieškoti teisybės. Kartą ir teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, po mūsų teisininkų įsikišimo aukštesnės instancijos teismas nusprendė žmogaus naudai. Tiesa, kai kada ir patys gyventojai būna pasyvūs, o paskui, žiūrėk, jau per vėlu ką nors pakeisti“, – kalbėjo P.Luomanas.
Rajono Tarybos narė Violeta Grigienė tvirtino, kad dažniausiai su žemėtvarka susijusios problemos kyla dėl nežinojimo, piktavališkumo ar tiesiog nesusikalbėjimo ir nesusipratimo.
„Visai neseniai sulaukiau piniaviečių bendruomenės narių prašymo neleisti privatizuoti žemės, kurią patys gyventojai tvarkė, prižiūrėjo, kad taptų viena gražesnių rekreacinių gyvenvietės vietų. Bet atsirado kitaip manančiųjų, jie siekė privatizuoti šias žemes“, – dažną konfliktinę situaciją atskleidė V.Grigienė.
Anot jos, ne visada žemės grąžinimo klausimai išsprendžiami daugumos naudai. Pernai buvo kilęs Dembavos gyventojų nepasitenkinimas, kad buvo ne tik leista privatizuoti ąžuolyną, taip pamėgtą vietinių lankymosi vietą, bet ir iškirsti Lietuvos pasididžiavimu laikomus ąžuolus. Taigi dembaviečiai liko be ąžuolyno.
Kaimynų rietenos
Politikai yra bejėgiai išspręsti ir gyventojų tarpusavio problemas ar finansinius klausimus. Beveik visi kalbinti miesto ir rajono valdžios atstovai pasakojo, kad labai dažnai sulaukia prašymų paremti finansiškai – nupirkti reikalingų vaistų, vaikams mokyklinių reikmenų ar tiesiog paremti knygos leidybą, kokį nors renginį, projektą.
Anot miesto mero Povilo Vadopolo, viena pagrindinių problemų yra ir pinigai, ir gyvenamasis plotas.
„Dažnai žmonės ateina prašydami suteikti gyvenamąjį plotą, o jį turintieji klausia, kaip susimokėti už vis brangstančias paslaugas ir šildymą. Netgi sulaukiam tokių prašymų, ypač iš romų tautybės žmonių, kad jiems suteiktume namą ar butą be patogumų. Tenka išklausyti miestiečių, dažniausiai gyvenančių bendrabutiniuose butuose su bendro naudojimo patalpomis, skundų dėl kaimynų teroro. Vieni nori gyventi ramiai, o kiti nesilaiko elementariausios tvarkos, taigi natūralu, kad tada kyla konfliktinių situacijų“, – pasakojo P.Vadopolas.
Pasak jo, vis dar aktuali gyvūnų laikymo daugiabučiuose problema. Kaimynai dejuoja, kad namuose vienas paliktas šuo per naktį kaukia, neleidžia miegoti, būna ir taip, kad ryte skubantys į darbą žmonės yra priversti lipti laiptinėse per šunų „riestainius“.
V.Grigienė prasitarė, kad gyventojai vis drąsiau kreipiasi į politikus, ieškodami teisybės, tačiau vis dar yra tokių, kurie nenori pasisakyti savo pavardės.
„Tas siekis likti anonimiškam vis dar siejamas su baime, kad kas nors ne taip jį supras ar pasmerks, galbūt bijomasi keršto ar būti išvadintam skundiku“, – kalbėjo V.Grigienė.
Pasak V.Grigienės, daugelį problemų, dėl kurių kreipiamasi į valdžios vyrus ir moteris, galima būtų išspręsti ir pačiose seniūnijose ar įstaigose, tačiau tam trūksta geranoriškumo ir glaudesnio ryšio.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite lapkričio 14 d. „Sekundėje“.
