Lietuvoje atliekama 500 pagalbinio apvaisinimo procedūrų per metus, nors poreikis – du tris kartus didesnis.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančios privačios medicinos klinikos atidžiai seka Seime vykstančias batalijas dėl šias procedūras reglamentuosiančio įstatymo ir tikisi, kad paslaugų kainą bent iš dalies kompensuos valstybė. Kai kurie politikai priešingai – skaičiuoja, kiek iš to uždirbs privačios klinikos.
Šiandien Seime vyks dar vienas raundas kovoje dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, rašoma „Verslo žiniose“.
„Šiuo metu už visas pagalbinio apvaisinimo procedūras – lytinių ląstelių paėmimą, sujungimą, įsodinimą, moka pacientė. Priėmus įstatymą šitos procedūros būtų finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)“, – aiškina Nora Ribokienė, sveikatos viceministrė.
Medikų teigimu, vidutinė pagalbinio apvaisinimo procedūros kaina Lietuvoje yra 8–12 tūkst. Lt, todėl nemažai negalinčių kūdikio susilaukti šeimų neturi galimybės kreiptis į medikus.
„Pagal statistiką 1 mln. gyventojų reikia 1 000–1500 pagalbinio apvaisinimo procedūrų per metus, vadinasi, Lietuvai reikėtų apie 4000. Tai per metus kainuotų apie 4,5 mln. Lt“, – skaičiuoja Gražina Bogdanskienė, klinikos Vaisingumo centro vadovė.
Šiuo metu Lietuvoje atliekama 500 pagalbinio apvaisinimo procedūrų per metus. Algirdas Usonis, Vaisingumo klinikos direktorius, sako, kad procedūras finansuojant iš PSDF pacienčių klinikose greičiausiai pagausėtų, tačiau kiek – sunku pasakyti.
Dangutė Mikutienė, parlamentarė ir vadinamojo konservatyviojo įstatymo projekto autorė, akcentuoja, kad tokių procedūrų finansavimas iš PSDF pirmiausia duotų naudos jas atliekančioms privačioms klinikoms.
„Mažiausia nauda joms būtų 48 mln. Lt, o jei, kaip jie sako, Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų, galima kalbėti apie iki 240 mln. Lt siekiantį finansavimą, kuris atitektų 4–5 šios rinkos dalyviams“, – piktinasi parlamentarė.
