SADM atsiųstame atsakyme kalbama taip, lyg Seimas Konstitucijos 38 straipsnį jau būtų pakeitęs.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 24,7 tūkst. Lt išleido plakatams, kuriuose vaizduojama „laiminga pajūriu vaikštanti šeima“, tačiau, kritikų teigimu, kol kas neranda lėšų socialinės pagalbos centrų nuo smurto nukentėjusiems žmonėms steigimui. Kampanija, pavadinta „Apginsime santuoką – išsaugosime Lietuvą“, rengiama tuo metu, kai Seime vyksta Konstitucijos taisymo procesas, o visuomenėje, apklausų duomenimis, nėra aiškaus palaikymo pakeitimams, kuriais šeima susiejama su santuoka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ryšių su visuomene skyrius patvirtino, kad ministerija užsakė 24,7 tūkst. Lt kainuojančią lauko reklamos kampaniją, kuri truks dvi savaites.
„[P]lakatai, kuriuose vaizduojama laiminga pajūriu vaikštanti šeima, yra eksponuojami didžiuosiuose šalies miestuose“, teigiama ministerijos atsakyme. Plakatai kabės 99 stenduose 12 Lietuvos miestų.
„SADM pristatydama šią socialinę kampaniją ne atsitiktinai pasirinko šūkį „Apginsime santuoką – išsaugosime Lietuvą“. Manome, kad efektyviausia socialinė reklama yra tokia, kuri visuomenėje sukelia diskusiją. Taigi šios kampanijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į santuokos institutą, jo reikšmę globalizacijos veikiamame pasaulyje, pasiteisino. Džiugu, kad diskusija jau vyksta. Mes to ir siekėme“, rašoma ministerijos atsiųstame paaiškinime.
Liberalai: kampanija „nepateisinama“
Kampaniją kritikuoja ir „nepateisinama“ vadina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. Pasak frakcijos seniūno pavaduotojos Dalios Kuodytės, ši akcija skirta įteigti visuomenei, kad šeima įmanoma tik sudarius santuoką ir gali būti tiesiogiai susijusi su tuo, kad Seime pavasarį bus svarstomos atitinkamos Konstitucijos pataisos.
D.Kuoytė teigia, kad konservatyvių jėgų Seime daugiau.
Politikė kritikuoja išlaidas kampanijai „ypač dėl to, kad minėtoji ministerija iki šiol neranda lėšų gyvybiškai svarbiems projektams – pavyzdžiui, socialinės pagalbos centrų nuo smurto nukentėjusiems žmonėms steigimui Lietuvoje“.
Ministerijai Konstitucija jau pakeista?
IQ atsiųstame atsakyme SADM dėstomi tokie teiginiai (kalba netaisyta): „Šeima prasideda nuo santuokos, nuo įteisintos vyro ir moters sąjungos, iš kurios kyla jų teisės ir pareigos vienas kito ir vaikų atžvilgiu. <…> Be to, santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti Konstitucijos 38 straipsnyje, kuriame yra akivaizdus neatsiejamas, neginčijamas santuokos ir šeimos ryšį“.
Tačiau iki šiol galioja Konstitucijos 38 straipsnis ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuriame teigiama, kad „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“.
„Liūdnoka“ liberalų padėtis
Netrukus po to, kai Konstitucinis teismas Seimo priimtą šeimos koncepciją pripažino prieštaraujančia konstitucijai, 91 parlamentaras susibūrė į grupę „Už tradicinę šeimą“.
D. Kuodytės teigimu, tai gerai iliustruoja padėtį Seime ir „liūdnoką“ Konstitucijos pakeitimams besipriešinančiųjų padėtį. Tam, kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, už jas du kartus turi balsuoti mažiausiai 94 Seimo nariai, o tarp balsavimų daroma ne mažesnė nei 3 mėnesių pertrauka.
Kito Liberalų sąjūdžio nario Armino Lydekos vadovaujamas žmogaus teisių komitetas, į kurio sudėtį įeina ir D. Kuodytė, nebuvo prileistas prie šio projekto svarstymo. Gruodžio 21 dieną Seimui priėmus svarstyti Konstitucijos pataisų projektą buvo sprendžiama ir dėl su projektu dirbsiančių komitetų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas pagrindiniu, o Žmogaus teisių komitetas siūlytas papildomu. Tokį pasiūlymą Seimas atmetė, o konservatorių atstovas Rimantas Jonas Dagys komentavo, kad komitetas gali vilkinti projekto svarstymą.
D. Kuodytės teigimu, į liberalų pusę Seime stoja nedaugelio frakcijų atstovai. Kiek ryškesnis palaikymas pasidalijimas, jos teigimu, juntamas socialdemokratų frakcijoje. Tačiau detalus socialiniai konservatyvių ir liberalių jėgų pasidalinimas parlamente paaiškės tik atėjus pirmajam balsavimui, kurio data kol kas nėra nustatyta.
Bando dar kartą
Vasarį Liberalų sąjūdžio atstovai Seime įregistravo Civilinio kodekso pataisų projektą, kuriuo siūloma įtvirtini, jog „partnerystė yra vyro ir moters (sugyventinių) bendras gyvenimas šeimoje neįregistravus santuokos“. Šios korekcijos, liberalų teigimu, „suteiktų galimybę įgyvendinti 2000-aisiais Civiliniame kodekse įrašytas nuostatas dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos“.
Tai ne pirmas toks projektas. Dar liberalesnį variantą buvo įregistravusi socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė. Pakeitimų, kurie pripažįsta ir tos pačios lyties amenų partnerystę, Seimas svarstyti nepriėmė.
D. Kuodytė IQ teigė, kad liberalų užregistruoto projekto greičiausiai laukia tos pats likimas: „Manau, kad bus padaryta viskas, kad [projektas] nepatektų, kol nesusitvarkys su Konstitucija“.
Naujienų agentūros BNS užsakymu pernai spalį atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurios metu 46 proc. apklaustųjų teigė remiantys KT poziciją, jog šeima gali būti sudaryta ne tik santuokos pagrindu, o 41 proc. tokiai apibrėžčiai nepritaria. Likę 13 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Bendrovės RAIT tyrime KT išaiškinimui pritaria 64 proc. respondentų, kurių amžius nuo 25 iki 34 metų, o 65–74 metų grupėje pritariančių buvo 24 proc.
