Antrą kartą vykęs Konstitucijos egzaminas Panevėžyje sulaukė nuteistųjų ir net moksleivių susidomėjimo, tačiau miesto politikai jam liko abejingi. Pasitikrinti savo žinias prieš rinkimus išdrįso vienintelis Tarybos narys Julius Beinortas. Toks politikų pasyvumas neliko nepastebėtas panevėžiečių. Egzamino dalyviai prasitarė iš savo išrinktųjų tikėjęsi didesnės pagarbos svarbiausiam šalies teisės aktui.
Piktinosi korupcija
Laikyti Konstitucijos egzaminą šiemet pirmą kartą buvo suteikta galimybė ir šalies įkalinimo įstaigose bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Egzamino rengėjai tikisi, jog tokia iniciatyva paskatins įstatymų pažeidėjus laikytis ir gerbti pagrindinį Lietuvos įstatymą.
Panevėžio pataisos namuose pasitikrinti Konstitucijos žinias iš pustrečio šimto nuteistųjų ryžosi vienuolika. Kai kurios moterys į egzaminą atėjo nešinos Lietuvos Konstitucija.
Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis aštuoneriems metams laisvės atėmimo bausme nuteista 23 m. vilnietė Justė teigė Lietuvos Konstituciją prieš egzaminą perskaičiusi tik kartą.
„Skaityti antrąkart nebuvo prasmės. Teisiniai dalykai žinomi iš patirties. Praėjusių metų teste iš 25 klausimų neteisingai atsakiau į tris dar nė nesiruošusi“, – pasakojo Justė. Tačiau mergina įsitikinusi, jog Lietuvos pilietis negali jaustis saugus, nors jo teises ir apibrėžia Konstitucija.
„Žmogaus teisės ypač pažeidžiamos teismuose, atliekant ikiteisminius tyrimus. Iš tiesų klesti didelė korupcija – kas turi pinigų, tas ir teisus“, – mano egzamino dalyvė.
Nuteistieji buvo
aktyvesni
Ne viena Pataisos namų gyventoja pripažino, kad laisvėje vargu ar būtų laikiusi egzaminą.
„Ten kitos vertybės, kiti rūpesčiai“, – kalbėjo Vilma iš Kauno prisistačiusi nuteistoji.
Buhaltere dirbusi ir už dokumentų klastojimą kalinti moteris Pataisos namuose darbuojasi bibliotekoje ir tvirtina radusi laisvo laiko paskaitinėjanti Konstituciją. Kaunietė pasakoja pati susidūrusi su pagrindiniame šalies teisės akte nurodytų žmogaus teisių pažeidimais.
„Mano, kaip asmens, privatumas buvo pažeistas teisme paviešinus su byla nesusijusius dalykus“, – teigė nuteistoji.
Prieš egzaminą prognozavusi iš 30-ies testo klausimų teisingai atsakysianti bent 80 proc. Vilma nesuklydo atsakydama į 21 ir tapo geriausia Konstitucijos žinove Panevėžio pataisos namuose.
Konstitucijos egzamine dalyvavo apie 250 šalies įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų. Panevėžio pataisos namuose egzaminą stebėjęs teisingumo ministro patarėjas Pavelas Kujalis pasidžiaugė, jog, vertinant procentais, pasitikrinti žinias panoro daugiau įkalintųjų nei piliečių laisvėje.
„Kadangi pernai Konstitucijos egzaminas sulaukė visuomenės susidomėjimo, šiemet nuspręsta jį padaryti prieinamą didesnei auditorijai. Nemanau, kad nuteistųjų žinios būtų prastos. O laikui bėgant Konstitucijos egzaminas galėtų populiarumu aplenkti ir visuotinį diktantą“, – svarstė P.Kujalis.
Nuo penktoko iki
pensininko
Į miesto Savivaldybę laikyti Konstitucijos egzamino šeštadienį susirinko 41 panevėžietis. Šiais metais itin aktyviai jame dalyvavo jaunimas. J.Miltinio vidurinės mokyklos direktorius Vytautas Raišys laikyti egzamino atsivedė devynis mokinius, tarp jų – ir jauniausią egzamino dalyvį penktoką. Šis iš 30-ies klausimų teisingai atsakė į penkiolika.
Konstitucijos žinias pasitikrino ir šeši „Vyturio“ vidurinės mokyklos, du V.Žemkalnio gimnazijos mokiniai, po vieną iš „Aušros“ bei 5-osios vidurinių, Jaunuolių dienos centro bei Profesinio rengimo centro. Egzaminą Savivaldybėje laikė ir po penkis Panevėžio kolegijos bei Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto studentus.
Nors egzamino organizatoriai tikėjosi, kad Konstitucijos žinias panorės pasitikrinti ir Seimo bei savivaldybių tarybų nariai, tačiau Panevėžyje prie testo lapų palinko vienintelis politikas Julius Beinortas.
Tarybos narys Konstitucijos egzaminą laikė ir pernai ir tapo geriausiai pagrindinį šalies teisės aktą išmanančiu Panevėžio politiku. J.Beinortas teigė, jog šių metų testas sunkesnis ir painesnis. Konstituciją prieš egzaminą dar kartą išstudijavęs Tarybos narys pripažino įžvelgiantis joje silpnų vietų.
„Piliečių konstitucinės teisės tiesiogiai nepažeidžiamos, bet yra plonybių jas taikant. Tokia silpna vieta galima būtų įvardyti švietimą. Valstybė negali garantuoti paramos visiems siekiantiesiems aukštojo mokslo, o Konstitucijoje konkrečiai nepasakoma, kiek valstybė privalo remti“, – pastebėjo J.Beinortas.
Šiemet Tarybos narys pakartojo praėjusių metų rezultatą – teisingai atsakė į 25 klausimus ir be konkurencijos tapo geriausiu Konstitucijos žinovu tarp Panevėžio politikų.
Plačiau skaitykite spalio 6 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Konstitucijos žinias išdrįsusios
pasitikrinti nuteistosios pripažino, jog laisvėje vargu ar būtų laikiusios
egzaminą.
