Ustronės muziejaus direktoriaus Audriaus Daukšos pasaulėžiūrai nupasakoti neužtektų nė knygos. Prieš dvidešimt metų išgyvenęs asmenybės lūžį, vyriškis jaučiasi pabudęs. Surasti savo paskirtį šiame pasaulyje jam padėjo budizmo tiesos, joga, poezija ir kasdienių saulėlydžių kolekcionavimas. Dabar gyvendamas visuomenėje, kurios bažnyčia – „maksima“, o altorius – televizorius, jautrios prigimties visuomenininkas jaučiasi svetimas. Tačiau reikia tikėtis, kad tai tęsis nebeilgai – Ustronės keistuolis su savo ypatingais įsitikinimais pateko į Panevėžio rajono tarybą.
Švarins politiką
Ne vienas Panevėžio rajono menininkas ar kultūros atstovas nepaneigs, kad J.Tumo-Vaižganto knygnešių muziejaus vadovas A.Daukša – nepaprasta asmenybė. Kai kas galbūt jį net keistuoliu pavadintų – vyriškio įsitikinimais ir gyvenimo būdu sunku nesistebėti.
Išskirtinis muziejininkas tapo prieš dvidešimt metų. Visą jaunystę jautęs savęs pažinimo alkį, dabar keturiasdešimt ketvirtus metus skaičiuojantis vyras džiaugiasi, kad į jo akiratį pateko budizmo tiesos.
Nuo tada jis pajuto savo asmenybės prabudimą ir kiekvieną dieną stengiasi atsiriboti nuo žemiško sudaiktėjusio pasaulio. Dvi valandas per dieną skiria jogai, neužmiega neperskaitęs kokio nors poezijos kūrinio, gilinasi į dailės meną ir kas vakarą palydi saulę.
Tačiau nuo šiol, matyt, purvo neišvengs ir šis keistuolis. Neseniai įvykusiuose tarybų rinkimuose A.Daukša pateko į rajono valdžią ir žada prisidėti nagrinėjant kultūros, sporto bei jaunimo reikalus.
Lietuvos likimas, pasak vyriškio, jam rūpi jau devynerius metus. Konservatorių partijai simpatizuojantis panevėžiškis dar Sąjūdžio laikais dalyvavo įvairiose protesto akcijose ir siekė gerovės savo kraštui.
Pastaruoju metu įsigalėjęs lietuviškos valdžios nesąžiningumas nė kiek negąsdina visuomenininko ir nesikerta su jo puoselėjamomis vertybėmis. „Valdžią kuria žmonės ir aš į ją einu su švariomis nuostatomis. Nors nemanau, kad tai radikaliai ką nors pakeis, šiek tiek pagerinti dabartinę situaciją galima. Bus švariau“, – tvirtino A.Daukša.
Nors, kaip tvirtina pašnekovas, jo propaguojama joga visiškai nesiderina su politika, laikantis budizmo tiesų, tikėjimo principams galima nusižengti, jei to reikalauja susidariusi situacija.
„Jei, pavyzdžiui, meilės ištroškusi
mergina bandys nusižudyti, jos gelbėtojas, pagal budizmą, norėdamas išgelbėti
nuo mirties, gali ją ir pamylėti. Šis tikėjimas moko sveiko lankstumo“, – apie
savo vertybių taikymą prie politikos komentavo A.Daukša.
Menas – tikrasis
pažinimas
Kai iš Europos Sąjungos ateina didžiulės lėšos, likti nuošaly ir stebėti, kaip pravalgomi pinigai, pasak A.Daukšos, itin sunku. Būsimasis Tarybos narys žada pakelti meno lygį, nes ši sfera, jo įsitikinimu, padeda pažinti save ir pasaulį.
Menas labai artimas ir paties vyriškio sielai. Nors A.Daukšos būste kaba vienintelis paveikslas, žiūrėti į dailės kūrinius – didžiausias jo pomėgis. Estetas su malonumu dalyvauja įvairiuose menininkų susibūrimuose, pats rengia susitikimus su draugais, besidominčiais tapyba.
Tačiau jo tikslas – ne tik grožėtis, bet ir reikšti savo nuomonę apie meno kūrinį.
„Menas – giliausias mano poreikis, jis nuvalo kasdienybės dulkes. Kūrinio komentavimas taip pat reikalauja kūrybos – papliurpti lengva, bet kad komentaras būtų įtaigus ir teisingas, reikia daug žinių ir intuicijos“, – apie meno pojūtį pasakojo menininkas.
Pats piešti A.Daukša kol kas dar nesirengia. Nors gimė kairiarankis ir dailininko ateitį dar vaikystėje jam žadėjo mokytojai, imtis teptuko jis nesiryžta.
„Rašytojas Levas Tolstojus vienam savo mokiniui yra pasakęs: kol gali – nerašyk“, – paaiškino piešti neskubantis būsimasis politikas.
Mokykla nuvylė
Pagal profesiją A.Daukša – etikos mokytojas. Baigęs dabartinį Vilniaus pedagoginį universitetą, pagal savo specialybę pasireiškė itin mažai. Tačiau mokytojavimas keliose Panevėžio mokyklose ir netgi Veliučionių specialiuosiuose globos namuose, kur mokomi nuteisti jaunuoliai, davė patirties.
A.Daukšos įsitikinimu, šiuolaikinėje mokykloje prarasta pagarba mokytojui. Šios profesijos atstovai susiduria su labai stipria jėga – savaimine panieka.
Dar studijų laikais itin rūpinęsis, kad ateityje kuo labiau galėtų priartėti prie savo ugdytinio ir rastų bendrą kalbą, vyriškis greitai nusivylė – nepadėjo nei išprusimas, nei tam tikslui lankytos gitaros pamokos.
Grėsminga linkme žengiančią visuomenę A.Daukša tvirtino bandantis sustabdyti savo jaukiame muziejuje Ustronėje.
„Mano darbas – kuo šilčiau priimti muziejaus lankytojus. Įdomiais eksponatais jų nustebinti nelabai sugebame, todėl pasiūlome tiesiog pailsėti, išgerti arbatos, pasiklausyti poezijos… Mes padarome taip, kad iš šiandieninio skubėjimo rato iškritę žmonės nors trumpam pabūtų ir išgirstų save“, – tikino pašnekovas.
Atsispirti sunku
Didžioji dalis šiandieninės visuomenės, A.Daukšos teigimu, jau įklimpusi į beprasmybės ir laikinų vertybių liūną.
„Dabartinėje visuomenėje bažnyčia – „maksima“, o altorius – televizorius“, – nuogąstavo muziejaus direktorius. Tačiau sudaiktėjusio pasaulio vilionėms jis pats ne visada sugeba atsispirti. Netgi atlikdamas vieną iš jogos pratimų – lotoso pozą – jis pusvalandį susikryžiavęs kojas žiūri televizorių.
Stengtis atsispirti tuštybei – panevėžiškio gyvenimo tikslas. Pasak jo, nepasiduoti paviršutiniškumui leidžia sovietmečio auklėjimas, kai buvo kalamos gėrio, grožio tiesos. Padeda ir tikėjimas: „Tikiu, kad gyvenu nebe pirmą kartą ir per kelis gyvenimus eidamas tais pažinimo keliais radau tikrąsias tiesas“ .
Pašnekovas neneigia, kad į pažinimą jį atvedė ir budizmas. Šis tikėjimas A.Daukšai pasirodė teisingesnis nei krikščionybė, nes sugebėjo jam atsakyti į žmonijai visada rūpėjusius klausimus: kas yra žmogus, ką jis turi pažinti, ką turi nuveikti, ko iš to tikėtis.
Apie šeimą nutyli
Radęs reikalingus atsakymus budizmo sekėjas jau daugelį metų ne tik ugdo savo asmenybės bruožus, bet ir grūdina kūną – maudosi lediniame vandenyje, sveikai maitinasi, dvi valandas per dieną skiria jogos pratimams. Pastarieji A.Daukšai leidžia atsipalaiduoti nuo įtampos. Jogai padedant, pasak jo, galima atsisakyti rūkymo ir alkoholio.
Sveikos gyvensenos principus vyriškis bando skiepyti ir aplinkiniams. Kiekvieną vasarą jis vaikams rengia stovyklas, jose skatina sportuoti ir kurti. Už tai netgi pinigus jiems moka, tačiau ne dėl to, kad prisiviliotų. Sveikuolis stengiasi jaunam žmogui įrodyti, kad nereikia kęsti skurdo – galima dirbti ir užsidirbti.
A.Daukša užsiminė, kad šiuose atostogų susibūrimuose mielai dalyvauja ir dukra Raminta.
Apie šeimą keistuolis nelinkęs pasakoti. Dvejus metus trukusi santuoka iširo dar prieš 17 metų ir iki šiol vyras yra vienas.
Paklaustas, ar skyrybų priežastis nebuvo keistas jo gyvenimo būdas, pašnekovas tai paneigė. Žmona Lina netgi labiau pasinėrė į vidinį savęs ieškojimą ir nuklydo iki sektantizmo. Ją suviliojo krišnaistų judėjimas, o jis netoleruoja nei linksmybių, nei alkoholio, nei mėsos, nei lytinių santykių.
Toks tikėjimas, A.Daukšos įsitikinimu, priveda žmogų prie neapykantos visam pasauliui ir sau.
Nors santykiai su žmona nesusiklostė, vyriškis džiaugiasi puikiai sutariantis su dukra: „Jei būtų paskelbtas koks nors konkursas, kuriame rinktų geriausiai savo vaiku besirūpinantį išsiskyrusį tėvą – neabejotinai tapčiau nugalėtoju“.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. Su purvais maišoma politika neatbaido
budizmo principų besilaikančio A.Daukšos.
