„Verslo žinios“
Kauno regionas – nuolat perspektyvus
Kauno regiono verslininkai, matantys prasidėjusį krašto atsigavimą, sako, kad tik valdžios – vietinės ir visos valstybės – požiūris ir sustabarėjimas neleidžia apskričiai, kurioje sukuriama apie 20 proc. šalies BVP, išskleisti sparnų, nes viskas, ko reikia sparčiam kilimui, yra.
Per apskritį eina „Via Baltica“, bus nutiesta europinė geležinkelio vėžė, atėjus pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“ pats Kaunas tapo lengvai pasiekiamas ir jau pritraukia užsieniečių. Krašte vis dar stipri pramonė. „Šie metai pagal naujų įmonių steigimą mums buvo patys aktyviausi, palyginti su sunkmečio laikotarpiu“, – dėlioja Donatas Žiogas, VšĮ „Verslininkų namai“ direktorius.
„Pagal 2010 m. atliktą tyrimą apskrities žmonės geriausiai šalyje vertina savo gyvenimą. Tai pramoninis kraštas, turintis daug specialistų rengiantį universitetą“, – pranašumus vardija Ričardas Suslavičius, UAB „ViaCon Baltic Pipe“ direktorius. Jis apgailestauja, kad nepavyksta išnaudoti visų galimybių. Pavyzdžiui, pats verslininkas po trejų metų įdirbio tik dabar baigia tvarkyti gamyklos plėtrai reikalingus žemės dokumentus. R. Suslavičiaus partneris Austrijoje penkis kartus didesnės apimties gamybos plėtros projektą suderino per pusę metų.
„Smulkusis ir vidutinis verslas atsigauna, tačiau galėsime spręsti tik rudenį, kokio dydžio šis kilimas, tada galėsime įvertinti emigracijos mastą, nes išvykę gyventojai ir buvo mūsų paslaugų ir prekių pirkėjai“, – kalba Artūras Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas.
A. Mackevičius sako, kad negalima ritinti riedulių vien į valdininkų daržą ir teigti, kad jie nieko nedaro. Verslininkas sako, kad akivaizdu, jog leidus Laisvės alėjoje nemokamai statyti lauko kavines, sumažinus nekilnojamojo turto mokestį centras atgijo, nuo langų dingo skelbimai apie parduodamas ir nuomojamas patalpas. Net be brangiai kainuojančių tyrimų matyti, jog miesto centras atsigauna.
„Lietuvos žinios“
G. Schroederis – tarp „Gazprom“ vadovų?
Buvęs Vokietijos kancleris socialdemokratas Gerhardas Schroederis gali tapti „Gazprom“ direktorių tarybos nariu, o jo draugas Vladimiras Putinas jau apsisprendė siekti prezidento posto.
Iki birželio pabaigos Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo liepimu iš „Gazprom“ direktorių tarybos privalo pasitraukti energetikos ministras Sergejus Šmatko ir ekonomikos ministrė Elvira Nabiulina, o iki rugsėjo – jai vadovaujantis vicepremjeras Viktoras Zubkovas. Įtakingiausio Rusijos koncerno akcininkų susirinkimas numatytas birželio 30 dieną. Šalies laikraštis „Vedomosti“, turintis patikimą šaltinį pačiame „Gazprom“ ir Rusijos vyriausybėje, teigia, kad vadovo įpėdinio kol kas nerasta, tačiau abiejų ministrų vietas direktorių taryboje turėtų užimti užsieniečiai. Vienas jų – 67 metų G. Schroederis.
„Tai idealus kandidatas. Buvęs kancleris jau nuo pat pradžių dirba prie „Nord Stream“ projekto ir puikiai orientuojasi „Gazprom“ užsienio reikaluose“, – savo šaltinį cituoja „Vedomosti“. Tiesa, priduriama, kad Rusijos premjeras V. Putinas dar nepatvirtino G. Schroederio kandidatūros. Savo palaiminimo kol kas nesuteikė ir Kremlius.
Vokietijos vyriausybei G. Schroederis vadovavo 1998-2005 metais. Iš karto, kai 2005-ųjų rudenį pralaimėjo rinkimus, jis priėmė V. Putino pasiūlymą ir stojo kompanijos „Nord Stream“ priešakyje. Dujotiekį, kuris turi sujungti Rusiją ir Vokietiją, kartu su „Gazprom“ Baltijos jūros dugnu tiesia ir Vokietijos koncernai BASF bei E.ON, taip pat prisideda Nyderlandų „Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF Suez“. Tačiau buvusio sacialdemokratų kanclerio sprendimą priimti Rusijos pasiūlymą tuomet sukritikavo daugybė Vokietijos politikų bei valstybės veikėjų.
Ne Wojtyla, o Mussolini
„Nesantaikos paminklas“, – taip jau vadinamas Romoje priešais svarbiausią traukinių stotį atidengta skulptūra, skirta popiežiui Jonui Pauliui II. Paminklą sukritikavo ir visi Italijos bei Vatikano dienraščiai.
Romos centre iškilęs beveik penkių metrų aukščio bronzinis paminklas, kurį sukūrė skulptorius Oliviero Rainaldi, sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą Italijoje ir Lenkijoje. Paminklas vaizduoja Joną Paulių II simboliškai atlapotu apsiaustu, tarsi ketintų priglobti visus tikinčiuosius po savo sparnu.
Tačiau šis menininko sumanymas liko nesuprastas. Kone visuotinai paminklas vadinamas „bjauriu ir nevykusiu“, teigiama, kad visų mylimas popiežius visiškai nepanašus į save ir skulptūra neturi jokios meninės vertės. Būtent tai akcentavo Vatikano laikraštyje „Osservatore Romano“ meno kritikas, ironiškai parašęs, kad Jonas Paulius II besiplaikstančiu apsiaustu atrodo kaip „sargybinio būdelė“, „palapinė“ arba taip, tarsi „į jį būtų pataikiusi bomba“. Kai kuriems Romos gyventojams bronzinis popiežius labiau primena Benito Mussolini nei Joną Paulių II. Pats skulptorius jau išreiškė apgailestavimą, kad jo sumanymas nebuvo suprastas“ „Negalvojau apie panašumą, o tik apie tai, kad plevenantis apsiaustas turi simbolizuoti popiežiaus įėjimą į pasaulį, kad tai teologijos ėjimas į žmones“.
