(V. Reivyčio nuotr.)
„Lietuvos rytas“
Pedagogų gynėjai riejasi dėl turto
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos likučius vėl drasko nesutarimai. Juodi debesys virš profsąjungos vadovo Alekso Bružo galvos pakibo, kai į prokurorus kreipėsi jo dešinioji ranka – Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas. Profsąjungos pavaduotojo įtarimus patvirtino ir Klaipėdos susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė. A. Bružą bendražygiai kaltina savavaldžiavimu.
„Pradėjus atidžiau domėtis organizacijos finansiniais reikalais ir turtu paaiškėjo, kad jis – išparceliuotas”, – atsivėrė akys E. Jesinui, kuris daug metų kartu su A. Bružu ir pats dalyvavo įtartinose profsąjungos turto dalybose.
Prispausti skolų profsąjungos veikėjai prestižinėje sostinės Palangos gatvėje turėtą būstinę pardavė už 3,2 mln. litų. Iš jų bemaž 2 mln. litų profsąjunga valstybei turėjo grąžinti už neteisėtai parduotus vaikų stovyklos pastatus Turniškėse. Tačiau, E. Jesino teigimu, buvo slepiama, kur atsidūrė likę pinigai: „Beveik 800 tūkst. litų pirmininkas metus buvo kažkur investavęs“.
Ar buvo pavogtas mandatas?
Kai buvo paskelbti savivaldos rinkimų, vykusių vasario pabaigoje, rezultatai, į Vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi daugiausia – 12 iš 51 – mandatų Vilniaus miesto taryboje laimėjusio Artūro Zuoko koalicijos atstovai Juozas Antanaitis ir Daina Urbanavičienė.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad, taikant sąžiningą balsų liekanos paskirstymo metodą, A. Zuoko vadovaujamai koalicijai priklausytų dar viena vieta Vilniaus miesto taryboje. Tačiau ši byla buvo sustabdyta ir kreiptasi į Konstitucinį teismą dėl savivaldybių rinkimų įstatymo normų, kuriomis vadovaujantis nustatyta mandatų paskirstymo tvarka. Konstitucinis teismas patvirtino, kad J.Antanaičio ir D.Urbanavičienės skundai yra pagrįsti.
Vakar Vyriausiasis administracinis teismas iš naujo atvertė savivaldos rinkimų bylą ir nagrinėjo Vilniaus mero A. Zuoko bendražygių skundus, tačiau jokio sprendimo nepriėmė. Jo teks palaukti iki birželio 6-osios.
„Verslo žinios“
Politinė krizė grasina Latvijos ūkio atsigavimui
Politinė krizė Latvijoje gali apsunkinti šalies pastangas grįžti į ekonomikos augimo vėžes ir sutrukdyti sklandžiai baigti Latvijai suteiktos tarptautinės pagalbos programą. Nežinomybė Latviją baugina nuo šeštadienio, kai prezidentas Valdis Zatleras paskelbė inicijuojąs referendumą dėl parlamento paleidimo.
Analitikai nuogąstauja, kad politinė suirutė Latvijoje gali pakirsti ir taip trapų šalies ūkio atsigavimą. Jau pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos BVP augimas netikėtai sulėtėjo ir siekė 3,4%, pernai paskutinį ketvirtį ūkis augo 3,6%.
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims, pažymi, kad užsienio investuotojai vėl gali pradėti vertinti Latviją kaip padidintos rizikos zoną. „Dabar padėtis nėra itin įtempta, Latvijos vyriausybė šiuo metu nesusiduria su finansavimo problemomis, ir trumpuoju laikotarpiu padėtis atrodo ganėtinai stabili. Bet įvertinus visus veiksnius ir tikėtiną naujų rinkimų scenarijų, kyla ankstesnė grėsmė – tarkime, jei populistinių jėgų įtaka Latvijoje didėtų ir būtų nukrypta nuo fiskalinio konsolidavimo kelio, gali kilti įtampa tarp Latvijos ir jos tarptautinių kreditorių. Tai nežadėtų nieko gero, vėl brangtų skolinimasis, vyrautų nestabilumas“, – dėsto p. Klyvienė.
Muitinė ginkluojama kovai su klastotėmis
Daugėjant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų Europos Komisija susigriebė stiprinti plagijavimo ir klastočių kontrolę. Vienas iš siūlymų – atrišti rankas muitinėms ir plėsti jų atsakomybės ribas gaudant pažeidėjus.
Europos Sąjungos šalių muitinės gali įgyti teisę sulaikyti visas prekes, paženklintas panašiais į žinomus ir saugomus prekės ženklus. Taip pat gali būti nuspręsta leisti taikyti muitinės apsaugą ne tik patentu, bet ir naudingojo modelio teisėmis apsaugotiems produktams. Jie, palyginti su patento teisę turinčiais išradimais, yra kiek mažiau sudėtingi ar turi trumpesnę komercinę gyvavimo trukmę, tačiau yra itin aktualūs smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Tokius siūlymus kartu su palaiminta nauja Intelektinės nuosavybės teisių (INT) strategija iškėlė Europos Komisija. Nauja strategija siekiama pertvarkyti galiojančią teisinę sistemą ir padėti ES kūrėjams, išradėjams ir vartotojams prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų. Didesnės muitinės pagalbos tikimasi kovojant su INT pažeidimais ir klastočių prekyba.
„Muitinės gali padėti apsaugoti piliečius ir teisėtą verslą, perimti neteisėtai pagamintas prekes prieš joms patenkant į ES“, – teigė už muitinės klausimus atsakingas komisijos narys Algirdas Šemeta.
„Lietuvos žinios“
Latvijos oligarchai laukia arešto
Po šeštadieninio prezidento Valdžio Zatlero kreipimosi į tautą, kuriame jis pareiškė paleidžiantis Saeimą, kad „padarytų galą nedidelės žmonių grupės savavaliavimui“, Latvijoje verda aistros.
Dar praėjusią savaitę Kovos su korupcija biuras (KNAB) surengė kratas bendrovėse, kurios yra artimos keliems garsiems Latvijos oligarchams ir, kaip manoma, susijusios su Rygos uosto valdybos pirmininko rinkimais. Ieškota dokumentų, rodančių Ventspilio mero Aivaro Lembergo, taip pat Saeimos narių Ainaro Šleserio ir Andrio Škelės veiklą. Kratos atliktos siekiant patvirtinti kyšininkavimą, pinigų plovimą ir tarnybinius nusikaltimus. Buvo apieškota A. Škelės šeimai priklausanti bendrovė „Uznemumu vadiba un konsultacijas“, oro linijų kompanija „Air Baltic“, įmonės „Diena“ ir „Rigas tirdzniecibas osta“ bei kitos. Kratos darytos 40 objektų.
KNAB darbuotojai pasirodė ir Rygos uoste, nes oligarchai „jame turi bendrų interesų“, taip pat Rygos ir Ventspilio dūmose. Pareigūnai išsinešė Rygos vicemero Andrio Amerikso kompiuterį, taip pat kitus dokumentus, mat tikrinama informacija apie A. Šleserio ir A. Lembergo susitarimą siekti, kad Rygos uosto vadovu taptų A. Ameriksas. Pats vicemeras tai neigia ir aiškina, jog valdybos pirmininku jį išrinko šeši jos nariai.
Buvo iškrėstas ir A. Lembergo šeimos namas. Ventspilio meras ironiškai kalbėjo, esą „apsireiškė pažįstami svečiai, kad pasveikintų jį su kandidatų į prezidentus kėlimo pabaiga ir tuo, kad iki rinkimų liko 10 dienų“. A. Lembergas patvirtino, jog KNAB darbuotojai išsinešė dokumentus, susijusius su suskystintų dujų terminalo statyba. Latvijos laikraštis „Neatkariga“ rašo, kad „ruošiamasi garsiai operacijai – sulaikyti ir kelis politinius sunkiasvorius“. Pirmiausia minimos A. Šleserio ir A. Lembergo pavardės.
„Lietuvos rytas“
Pedagogų gynėjai riejasi dėl turto
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos likučius vėl drasko nesutarimai. Juodi debesys virš profsąjungos vadovo Alekso Bružo galvos pakibo, kai į prokurorus kreipėsi jo dešinioji ranka – Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas. Profsąjungos pavaduotojo įtarimus patvirtino ir Klaipėdos susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė. A. Bružą bendražygiai kaltina savavaldžiavimu.
„Pradėjus atidžiau domėtis organizacijos finansiniais reikalais ir turtu paaiškėjo, kad jis – išparceliuotas”, – atsivėrė akys E. Jesinui, kuris daug metų kartu su A. Bružu ir pats dalyvavo įtartinose profsąjungos turto dalybose.
Prispausti skolų profsąjungos veikėjai prestižinėje sostinės Palangos gatvėje turėtą būstinę pardavė už 3,2 mln. litų. Iš jų bemaž 2 mln. litų profsąjunga valstybei turėjo grąžinti už neteisėtai parduotus vaikų stovyklos pastatus Turniškėse. Tačiau, E. Jesino teigimu, buvo slepiama, kur atsidūrė likę pinigai: „Beveik 800 tūkst. litų pirmininkas metus buvo kažkur investavęs“.
Ar buvo pavogtas mandatas?
Kai buvo paskelbti savivaldos rinkimų, vykusių vasario pabaigoje, rezultatai, į Vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi daugiausia – 12 iš 51 – mandatų Vilniaus miesto taryboje laimėjusio Artūro Zuoko koalicijos atstovai Juozas Antanaitis ir Daina Urbanavičienė.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad, taikant sąžiningą balsų liekanos paskirstymo metodą, A. Zuoko vadovaujamai koalicijai priklausytų dar viena vieta Vilniaus miesto taryboje. Tačiau ši byla buvo sustabdyta ir kreiptasi į Konstitucinį teismą dėl savivaldybių rinkimų įstatymo normų, kuriomis vadovaujantis nustatyta mandatų paskirstymo tvarka. Konstitucinis teismas patvirtino, kad J.Antanaičio ir D.Urbanavičienės skundai yra pagrįsti.
Vakar Vyriausiasis administracinis teismas iš naujo atvertė savivaldos rinkimų bylą ir nagrinėjo Vilniaus mero A. Zuoko bendražygių skundus, tačiau jokio sprendimo nepriėmė. Jo teks palaukti iki birželio 6-osios.
„Verslo žinios“
Politinė krizė grasina Latvijos ūkio atsigavimui
Politinė krizė Latvijoje gali apsunkinti šalies pastangas grįžti į ekonomikos augimo vėžes ir sutrukdyti sklandžiai baigti Latvijai suteiktos tarptautinės pagalbos programą. Nežinomybė Latviją baugina nuo šeštadienio, kai prezidentas Valdis Zatleras paskelbė inicijuojąs referendumą dėl parlamento paleidimo.
Analitikai nuogąstauja, kad politinė suirutė Latvijoje gali pakirsti ir taip trapų šalies ūkio atsigavimą. Jau pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos BVP augimas netikėtai sulėtėjo ir siekė 3,4%, pernai paskutinį ketvirtį ūkis augo 3,6%.
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims, pažymi, kad užsienio investuotojai vėl gali pradėti vertinti Latviją kaip padidintos rizikos zoną. „Dabar padėtis nėra itin įtempta, Latvijos vyriausybė šiuo metu nesusiduria su finansavimo problemomis, ir trumpuoju laikotarpiu padėtis atrodo ganėtinai stabili. Bet įvertinus visus veiksnius ir tikėtiną naujų rinkimų scenarijų, kyla ankstesnė grėsmė – tarkime, jei populistinių jėgų įtaka Latvijoje didėtų ir būtų nukrypta nuo fiskalinio konsolidavimo kelio, gali kilti įtampa tarp Latvijos ir jos tarptautinių kreditorių. Tai nežadėtų nieko gero, vėl brangtų skolinimasis, vyrautų nestabilumas“, – dėsto p. Klyvienė.
Muitinė ginkluojama kovai su klastotėmis
Daugėjant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų Europos Komisija susigriebė stiprinti plagijavimo ir klastočių kontrolę. Vienas iš siūlymų – atrišti rankas muitinėms ir plėsti jų atsakomybės ribas gaudant pažeidėjus.
Europos Sąjungos šalių muitinės gali įgyti teisę sulaikyti visas prekes, paženklintas panašiais į žinomus ir saugomus prekės ženklus. Taip pat gali būti nuspręsta leisti taikyti muitinės apsaugą ne tik patentu, bet ir naudingojo modelio teisėmis apsaugotiems produktams. Jie, palyginti su patento teisę turinčiais išradimais, yra kiek mažiau sudėtingi ar turi trumpesnę komercinę gyvavimo trukmę, tačiau yra itin aktualūs smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Tokius siūlymus kartu su palaiminta nauja Intelektinės nuosavybės teisių (INT) strategija iškėlė Europos Komisija. Nauja strategija siekiama pertvarkyti galiojančią teisinę sistemą ir padėti ES kūrėjams, išradėjams ir vartotojams prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų. Didesnės muitinės pagalbos tikimasi kovojant su INT pažeidimais ir klastočių prekyba.
„Muitinės gali padėti apsaugoti piliečius ir teisėtą verslą, perimti neteisėtai pagamintas prekes prieš joms patenkant į ES“, – teigė už muitinės klausimus atsakingas komisijos narys Algirdas Šemeta.
„Lietuvos žinios“
Latvijos oligarchai laukia arešto
Po šeštadieninio prezidento Valdžio Zatlero kreipimosi į tautą, kuriame jis pareiškė paleidžiantis Saeimą, kad „padarytų galą nedidelės žmonių grupės savavaliavimui“, Latvijoje verda aistros.
Dar praėjusią savaitę Kovos su korupcija biuras (KNAB) surengė kratas bendrovėse, kurios yra artimos keliems garsiems Latvijos oligarchams ir, kaip manoma, susijusios su Rygos uosto valdybos pirmininko rinkimais. Ieškota dokumentų, rodančių Ventspilio mero Aivaro Lembergo, taip pat Saeimos narių Ainaro Šleserio ir Andrio Škelės veiklą. Kratos atliktos siekiant patvirtinti kyšininkavimą, pinigų plovimą ir tarnybinius nusikaltimus. Buvo apieškota A. Škelės šeimai priklausanti bendrovė „Uznemumu vadiba un konsultacijas“, oro linijų kompanija „Air Baltic“, įmonės „Diena“ ir „Rigas tirdzniecibas osta“ bei kitos. Kratos darytos 40 objektų.
KNAB darbuotojai pasirodė ir Rygos uoste, nes oligarchai „jame turi bendrų interesų“, taip pat Rygos ir Ventspilio dūmose. Pareigūnai išsinešė Rygos vicemero Andrio Amerikso kompiuterį, taip pat kitus dokumentus, mat tikrinama informacija apie A. Šleserio ir A. Lembergo susitarimą siekti, kad Rygos uosto vadovu taptų A. Ameriksas. Pats vicemeras tai neigia ir aiškina, jog valdybos pirmininku jį išrinko šeši jos nariai.
Buvo iškrėstas ir A. Lembergo šeimos namas. Ventspilio meras ironiškai kalbėjo, esą „apsireiškė pažįstami svečiai, kad pasveikintų jį su kandidatų į prezidentus kėlimo pabaiga ir tuo, kad iki rinkimų liko 10 dienų“. A. Lembergas patvirtino, jog KNAB darbuotojai išsinešė dokumentus, susijusius su suskystintų dujų terminalo statyba. Latvijos laikraštis „Neatkariga“ rašo, kad „ruošiamasi garsiai operacijai – sulaikyti ir kelis politinius sunkiasvorius“. Pirmiausia minimos A. Šleserio ir A. Lembergo pavardės.
