Virginija Langbakk
ES Lyčių lygybės instituto direktorė V. Langbakk: „Moterims reikia praverti duris į politiką“
Ar politika vis dar yra tik vyrų reikalas?
Politiką galima apibrėžti įvairiai. Jei politiką vertintume pirmiausia kaip mokesčių ir pinigų perskirstymą valstybėje, kad valstybė galėtų užtikrinti tam tikras funkcijas, tai akivaizdu, kad negalima palikti politikos tik vienos visuomenės grupės rankose. Visuomenė, kurioje gal net didesnė dalis moterų nei vyrų, negali leisti tokios neteisybės, kad dėl resursų perskirstymo spręstų tik vyrai. Tačiau turbūt tradicinis vaidmenų pasiskirstymas lemia, kad moterys, būdamos labiau apkrautos, nebeturi laiko politikai. Moterims vis tiek tenka didžioji dalis tų nematomų darbų šeimoje, todėl šis krūvis trukdo joms siekti politinių tikslų. Tačiau jei visuomenė siekia teisingumo, politikoje taip pat turėtų būti daugmaž vienodas vyrų ir moterų santykis.
Ar Lietuvoje nėra paradokso, kad net rinkdami moteris politikes mes labiau vertiname jų vyriškas savybes?
Tai greičiausiai priklauso nuo visuomenės stereotipų. Visuomenė nėra mačiusi kitokių pavyzdžių, politikos sprendimų modelių. Galbūt esame įpratę, kad vienintelis teisingas ir efektyvus politikos darymas – tai kategoriški, greiti, ryžtingi sprendimai. Tačiau jei žmonės matytų įvairesnius lyderiavimo stilius, galėtų ir mūsų politika būti margesnė, atsirastų ir didesnis pasirinkimas.
Ar būtų naudinga įvesti kvotas rinkimuose, partijų sąrašuose?
Laikinam laikotarpiui tai galėtų būti naudinga, kad praplėstų visuomenės suvokimą ir požiūrį, kaip galėtų būti „kitaip“. Tai galėtų paskatinti žmones mąstyti, ieškoti naujų lyderių, sprendimų, politikos formavimo būdų. Kvotos galėtų atidaryti duris tokiam požiūriui. Naudingiausias būtų neformalus principas, kurio dažnai laikosi Skandinavijos šalys. Ten pačios partijos savo sprendimais nutarė laikytis proporcingumo principų ir įtraukti daugiau moterų – vadovaujamasi vadinamuoju „užtrauktuko principu“, kai sąrašuose kas antra kandidatė yra moteris. Tai nėra formalizuota, bet visuomenė, žiniasklaida tai stebi ir komentuoja. Todėl politinės partijos siekia pačios skelbti apie tokius principus tarsi geros praktikos pavyzdžius, kurie pateikiami kaip privalumas.
