Net ir sveikas žmogus susirgtų pastovėjęs eilėse Panevėžio rajono poliklinikoje. Pastarosiomis dienomis prie kraujo tyrimų procedūrinio kabineto žmonės rikiavosi jau nuo septintos ryto ir eilėje stovėjo po kelias valandas.
Rajono poliklinika vakar atrodė taip, lyg žmones būtų pakirtusi masinė epidemija. Tačiau liga į patalą paguldė ne šimtus, o tik vieną – procedūriniame kabinete kraujo tyrimams imančią slaugytoją. U. Mikaliūno nuotr.
Iš nuovargio linko kojos
Kai kurie, ketvirtadienį pralaukę kone pusdienį, į išganingąjį kabinetą vis tiek nepateko. Gydymo įstaigos direktorė Irena Janušonienė teisinasi, esą eilė rekordus muša susirgus vienai procedūrinio kabineto slaugytojų. Kiek slaugytojų už kabineto durų laukiant milžiniškai miniai tądien ėmė kraują, direktorė pripažino nė nesidomėjusi.
Rajono poliklinika penktadienį atrodė taip, lyg žmones būtų pakirtusi masinė epidemija. Tačiau liga į patalą paguldė ne šimtus, o tik vieną – kraują tyrimams imančią slaugytoją.
Gydymo įstaigos administracija teisinasi, kad būtent dėl to prie procedūrinio kabineto nusidriekė rekordinės eilės. Penktadienį apie 10 val. laukė apie 50 žmonių. Nuo cokoliniame aukšte esančio kabineto eilė nusidriekė iki pat lauko durų. Minia žmonių, dauguma ir taip silpnai pastovinčių senjorų, ant kojų valandų valandas stengėsi išsilaikyti ramstydami sienas – poliklinika nė nesugebėjo parūpinti užtektinai kėdžių.
„Stoviu jau dvi valandas, o dar tik prie lauko durų esu. Ir pavargau, ir šalta. Jei šiandien nepriims, nežinau, kas bus. Reikės vėl prašyti laisvadienio. Ir prieš darbdavį nepatogu, ir laikas gaišinamas, o dar ir kainuoja iš rajono atvažiuoti. Net piktintis jėgų nebėra“, – kalbėjo kraujo tyrimų laukusi Marytė Kaminskienė.
Minia žmonių, dauguma ir taip silpnai pastovinčių senjorų, ant kojų valandų valandas stengėsi išsilaikyti ramstydami sienas – poliklinika nė nesugebėjo parūpinti užtektinai kėdžių.
Pensininkė Danutė apie 10 val. eilę jau buvo įpusėjusi, nors į ją atsistojo vos tik atidarė polikliniką – nuo 7.30 val. Moteris pripažino sunkiai besilaikanti ant kojų – jautė, jog kyla kraujospūdis.
„Kaip spaudimas nepakils, jei ryte vaistų neišgėriau. Negalėjau gerti nepavalgiusi, o kraują turiu duoti nevalgiusi. Kai seselės paklausiau, kiek dar stovėsim, atkirto: nenorit – nelaukit. Siaubas kažkoks“, – nervinosi Danutė.
Eilėje stovėjusiam vienam vyriškiui po kelių valandų tokio išbandymo pritrūko sveikatos, numojęs ranka, jis nutarė laimę bandyti kitąkart. Kraujo tyrimams jis nesėkmingai bandė priduoti antrą dieną iš eilės.
„Ketvirtadienį nuo 8 val. pralaukiau iki 11.30 val., kol išėjusi slaugytoja pareiškė daugiau žmonių nepriimsianti. Ateinu kitą dieną – vėl tokia pati minia. Ar poliklinika savo pacientus nužudyti nori?“ – pyko pro gydymo įstaigos duris išeinantis pensininkas.
Paguoda: erdvesnis koridorius
„Kiek šiandien yra eilėje?“ – į polikliniką atvykusių korespondentų teiravosi savo kabinete sėdinti direktorė I. Janušonienė.
Anot direktorės, jos vadovaujamoje įstaigoje eilės prie procedūrinio kabineto – nuolatinė problema.
„Per dieną priimama per 100 kraujo tyrimų. Tai yra labai sudėtinga. Dar slaugytoja susirgo, o pavaduojančios nėra tokios imlios, kaip turinti patirties“, – „Sekundei“ aiškino I. Janušonienė.
Anot jos, procedūriniame kabinete visada dirba dvi bendrosios praktikos slaugytojos.
„Kiek šiandien dirba, nežinau, nebuvau nuėjusi“, – pripažino direktorė.
Anot I. Janušonienės, ribotos finansinės galimybės įstaigai neleidžia atidaryti procedūrinio kabineto su dešimčia slaugytojų, todėl pacientams neišvengiamai tenka laukti eilėse.
Jų sumažinti direktorė nežada, bet patikino, kad dar šiais metais prie kabineto durų išsirikiavusiems pacientams laukti bus lengviau. Procedūrinį žadama perkelti ir jo lankytojams užleisti visą koridorių.
I. Janušonienė pripažįsta, kad jos vadovaujamoje įstaigoje eilės prie procedūrinio kabineto driekiasi nuolat.
„Dabartinės patalpos nepritaikytos tokiai miniai. Negalime pristatyti daugiau kėdžių, neturime kur. Kai iškelsime procedūrinį į erdvesnes patalpas, galėsime nupirkti kėdžių, kad galėtų pacientai atsisėsti. Šiais metais daug pinigų skirsime šitų patalpų rekonstrukcijai“, – pacientus paguodė poliklinikos vadovė.
Anot jos, rajono poliklinika nėra išskirtinė: eilės – visų gydymo įstaigų skaudulys, bet kur nuėjęs pacientas nebus iš karto priimtas.
„Mes stengiamės, kad paslaugų prieinamumas būtų geresnis. Bet kiekvienas turi teisę sirgti, negali pasakyti slaugytojai, kad dėl ligonių privalo ir sirgdama dirbti“, – aiškino I. Janušonienė.
Pacientams sveikatos ir kantrybės išbandymu virtusią problemą, pasak direktorės, spręsti turi ne ji, o vyriausioji slaugytoja – šios tiesioginės pareigos palaikyti tvarką poliklinikoje.
Eilės – kasdienybė
Vyriausioji slaugytoja Vida Žižiūnienė nustebo išgirdusi, kad ketvirtadienį eilėje ne po vieną valandą prastovėję žmonės nebuvo priimti, nes kabinetas darbą baigė 11.30 val. Anot jos, slaugytoja patikinusi, kad visi laukusieji buvo aptarnauti.
Penktadienį pamačiusi rekordinę minią žmonių, V. Žižiūnienė sako iškvietusi slaugytoją pavaduoti susirgusios kolegės, dar procedūriniame kabinete pasodinusi socialinę darbuotoją pildyti dokumentų, atnešusi stovintiesiems eilėje kėdžių.
„Pas mus visą laiką tokios eilės. Ir kai dviese dirba. Vienam pacientui sugaištama vidutiniškai 10 minučių, kol užregistruojamas, kol žmogus pasirašo, kol paimamas kraujas. Trečios darbo vietos procedūriniame įrengti nebegalime – neužteks vietos“, – problemą pripažįsta V. Žižiūnienė.
Anot jos, pratęsti iki 12 val. tedirbančio kabineto darbo laiko irgi neįmanoma, nes kraujo tyrimai tiksliausi paimti ryte.
Pas specialistus laukia ir mėnesį
Kad eilės rajono poliklinikoje ilgesnės nei bet kurioje kitoje Panevėžio ir Utenos apskričių pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, patvirtino ir Panevėžio visuomenės sveikatos centras. Jo specialistai nuo liepos iki sausio 1-osios stebėjo, kaip teikiamos planinės pirminės ir specializuotos ambulatorinės paslaugos, brangiųjų tyrimų ir dienos stacionaro paslaugos.
Pamačiusi rekordinę žmonių minią, V. Žižiūnienė sako padariusi, ką galėjo: iškvietė slaugytoją pavaduoti susirgusios kolegės, dar procedūriniame kabinete pasodino socialinę darbuotoją pildyti dokumentų, atnešė stovintiesiems eilėje kėdžių.
Visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vildos Bajoriūnienės teigimu, 2014-ųjų antrąjį pusmetį 10 dienų ir ilgiau gyventojams teko laukti net pas 16 gydytojų specialistų: pas akušerius-ginekologus, kraujagyslių chirurgus, neurologus, kardiologus, echoskopuotojus, endokrinologus ir kitus. Priėmimo pas kai kuriuos specialistus ligoniai laukė mėnesį ir net dar ilgiau.
Pavyzdžiui, pas akušerius-ginekologus vasarą rajono gyventojos laukė 28–30 dienų, paskutinį metų ketvirtį eilė buvo sumažėjusi, bet greičiau nei per porą savaičių prasibrauti iki ginekologo vis tiek nebuvo įmanoma. Pas burnos chirurgus didžiausios 10–12-os dienų eilės buvo lapkritį ir gruodį, pas dermatovenerologą rugpjūtį teko laukti 27-ias, pas echoskopuotojus ir endoskopuotojus nuo spalio iki gruodžio buvo įmanoma patekti tik po 21–41 dienos.
„Per antrąjį praėjusių metų pusmetį Panevėžio apskrityje didžiausia pacientų laukimo eilių problema pastebėta Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje. Įstaiga įvardijo dvi esmines priežastis – gydytojų specialistų stoką ir finansavimo“, – teigė V. Bajoriūnienė.
Mato organizacinių problemų
Panevėžio ir Utenos apskritis aptarnaujančios Teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas kategoriškai nesutinka, kad eiles pas gydytojus rajono poliklinikoje lemia per mažas finansavimas.
„Jei yra problema, pirmiausia reikia ieškoti savo kaltės ir sprendimo būdų, o ne bandyti pasiteisinti išoriniais veiksniais. Labai gerai prisimenu tuos žodžius, pasakytus didelės gydymo įstaigos vadovo. Pas mus problemas stengiamasi pateisinti bet kuo kitu – mažu finansavimu, specialistų stoka, bet niekas nepasakys, kad mano įstaigoje prastai organizuojamas darbas“, – teigė J. Narbutas.
Anot jo, praėjusiais metais konsultacijų paslaugų vartojimas Panevėžio mieste ir rajone vos ne dvigubai lenkė likusios visos Ligonių kasos aptarnaujamos zonos – Panevėžio ir Utenos apskričių konsultacijos paslaugų gavimo ir finansavimo rodiklius.
Suteikia daugiausia paslaugų
J. Narbuto teigimu, pernai šalyje 1000-iui gyventojų buvo suteikta ambulatorinių specialistų konsultacijų vidutiniškai už 2446 Lt, Pasvalyje ir Biržuose – už 1900 Lt, o Panevėžio rajone – už 2862 Lt. Iš Panevėžio ir Utenos apskrityse veikiančių pirminio lygio gydymo įstaigų pagal gydytojų specialistų suteiktų konsultacijų vidurkį, tenkantį 1000-iui gyventojų, Panevėžio rajoną aplenkė tik miesto poliklinika.
Dvi valandas išlaukusi, o eilės nė neįpusėjusi M. Kaminskienė baiminosi, kad nespėjusi priduoti kraujo vėl turės prašyti darbdavio laisvos dienos.
Echoskopijų Panevėžio rajono poliklinikoje, Ligonių kasos duomenimis, irgi atliekama 1,5 karto daugiau nei šalies vidurkis.
„Jei dėl eilių skųstųsi Pasvalys, Biržai, Rokiškis, Zarasai, nesiginčyčiau. Nes jų finansavimas tikrai mažesnis. Bet Panevėžio rajone apie per mažą finansavimą niekaip negalima kalbėti. O jau kraujo paėmimas niekaip nėra susijęs su finansavimu, tai tik darbo organizavimo problema“, – teigė J. Narbutas.
Ligonių kasos vadovas sako sutinkantis, kad viena opiausių sveikatos priežiūros sektoriaus problemų – specialistų trūkumas. Tie patys gydytojai dirba dviejose, net trijose įstaigose. Tačiau J. Narbutas įsitikinęs, kad net ir trūkstant specialistų gydymo įstaigai įmanoma darbą organizuoti taip, kad pacientui netektų laukti rekordinėse eilėse.
„Reikia ieškoti priežasties pačioje poliklinikoje ir pripažinti, kad tai organizacinės problemos. Lietuviai labai kantrūs. Žmonės neturėtų laukti eilėje, kol pradės alpti. Visgi rajono poliklinika turi savo steigėją – rajono Savivaldybę, kuri irgi neturi leisti, kad problema įsisenėtų“, – sako J. Narbutas.
Nustebino eilės
Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys teigia girdėjęs apie pastarosiomis dienomis prie procedūrinio kabineto nutįsusias eiles, bet apie Visuomenės sveikatos centro nemalonias poliklinikai išvadas tikino nieko nežinojęs. Tokie patikrinimo rezultatai jį nustebino.
„Pasidomėsime, aiškinsimės situaciją. Bet yra problema, kad užsispyrę žmonės nori eiti pas konkretų specialistą, nors kitas tos pačios srities laisvas. Dėl to pas kai kuriuos gydytojus gali būti didelės eilės. O eilė prie procedūrinio susidarė slaugytojai susirgus. Negali gi bet ko į jos vietą atsiųsti“, – mesti akmens į poliklinikos daržą nedrįso V. Žiurlys.
Dėl reabilitacijos nuėjo kryžiaus kelius
- Panevėžio rajono poliklinika nebe pirmą kartą sulaukia Teritorinės ligonių kasos kritikos dėl abejotinos tvarkos.
- Po stuburo traumos prie lovos prikaustytas, tik pečius ir galvą jaučiantis vaikinas Panevėžio rajono poliklinikoje buvo įrašytas į bendrą laukiančiųjų kelialapio į sanatoriją eilę.
- Vasarą į medikus dėl sūnui priklausančios pakartotinės reabilitacijos poliklinikos slenksčius pradėjusi minti bernatoniškė tikėjosi siuntimą gauti rudens pradžioje, po to – spalį. Kai atrodė, kad kelialapis jau ranka pasiekiamas, atsirado pirmumą turintys du ligoniai amputuotomis galūnėmis.
- Mamą stebino tvarka, kai į vieną eilę laukiančiųjų sanatorinio gydymo rašomi visi – ir ligoniai po operacijų, ir sergantieji lėtinėmis ligomis, ir prikaustyti prie patalo kaip jos sūnus.
- I. Janušonienė tąkart aiškino suprantanti neįgaliojo ir jo mamos nuoskaudą, bet įstaiga pinigų pacientų reabilitacijai iš Ligonių kasos gaunanti kur kas mažiau, nei yra poreikis.
- J. Narbutas sutiko, kad teorinės reabilitacijos galimybės didesnės, nei tam skiriama lėšų, tačiau jį stebino, kad poliklinika net iš anksto žinodama apie tokį pacientą nesugebėjo jo išleisti į sanatoriją. „Suprantu, kad per metus gali atsirasti keletas nenumatytų atvejų, bet juk dviejų ligonių amputuotomis galūnėmis gydymas nekainavo 324 tūkst. Lt? Jei neliko lėšų sunkiausiems ligoniams, kiek tuomet poliklinika išleido į sanatorijas ne tokių sunkių?“ – kalbėjo J. Narbutas.
- Kilus ažiotažui neįgalus vaikinas sulaukė kelialapio į sanatoriją.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
