Prieš pusšeštų metų nuo rajono Savivaldybės poliklinikos atskyrę Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centrą dabar politikai suskato vykdyti priešingą procesą. Ketinimai sujungti dvi pelningai dirbančias gydymo įstaigas rajono Tarybos opozicijoje pasėjo įtarimų, kad kalbos apie būtinybę mažinti valdymo išlaidas tėra akių dūmimas, o realiai tai yra rimto posto ruošimas Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovei Nijolei Lekerauskienei.
Jungtis nepageidauja
Iniciatyva prie rajono VšĮ Savivaldybės poliklinikos prijungti tokį pat statusą turintį Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centrą grindžiama būtinybe mažinti valdymo išlaidas ir gerinti gyventojams teikiamų paslaugų prieinamumą.
„Motyvų nejungti šių įstaigų nematau jokių, manau, būtų geriausia, kad rajone veiktų viena gydymo įstaiga, kurioje visi rajono gyventojai gautų vienodas paslaugas, – sakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. – Po numatomos reorganizacijos visų rajono vietovių žmonėms bus prieinamos visos paslaugų rūšys, naudojantis medicinos įranga ir antro lygio specialistais.“
Paaiškėjo, kad reorganizacijos iniciatorių norų nepalaiko ir rajono Savivaldybės poliklinikos kolektyvas. Šios įstaigos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja pirminei sveikatos priežiūrai Danutė Pajėdienė sakė, kad visi be išimties kolektyvo nariai yra prieš sujungimą.
„Toks sprendimas yra protu nesuvokiamas. Nesuprantu, kodėl kalbama apie būtinybę gyventojams teikti vienodos kokybės paslaugas. Krekenavos centro vadovės kompetencija organizuoti pirminę sveikatos priežiūrą tokia pat kaip mūsų poliklinikos vadovų, – pabrėžė D.Pajėdienė. – Jei problemų yra gydymo įstaigoje, reikia jas spręsti viduje, o ne jungiant prie kitos įstaigos. Antro lygio medicinos paslaugos poliklinikoje prieinamos visiems, turintiems siuntimą. Jei kas tikisi, kad šias paslaugas po reorganizacijos gaus neturėdamas siuntimo, tai šitaip tikrai nebus. Neturintiesiems šeimos gydytojo siuntimo teks susimokėti. O gydytojų nebejauno amžiaus problema aktuali ir mūsų poliklinikoje, ne tik Krekenavoje.“
D.Pajėdienė įžvelgė ir dar vieną galimą grėsmę: reorganizuojant įstaigas būtina kurti naujus viešosios įstaigos nuostatus, kuriuose turi būti numatyta privatizavimo galimybė. „Tai reiškia, kad virš mūsų pakimba teisinio netikrumo grėsmė“, – baiminosi gydytoja.
Prilipti neketina
Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Nijolė Lekerauskienė kaip opiausią savo vadovaujamos įstaigos problemą, verčiančią jungtis prie rajono Savivaldybės poliklinikos, įvardijo gydytojų trūkumą. Prieš penkerius metus, kai rajono valdžia skatino šeimos gydytojus atsiskirti ir dirbti savarankiškai, N.Lekerauskienė sakė buvusi vienintelė, sutikusi kurti pirminės sveikatos priežiūros centrą.
„Darbas buvo sunkus ir sudėtingas, o pasipriešinimo sulaukiau ne mažiau nei dabar, – neslėpė gydytoja. – O prie poliklinikos mes nei prilipsime, nei atšoksime. Tiesiog situacija yra tokia, kad gydytojų trūksta, tad po kelerių metų nebeliks specialistų ir tada vis tiek privalėsime tą problemą spręsti.“
Ėjimas atgal
Paįstrio šeimos gydytojo kabinete dirbantis gydytojas Gintaras Noreika siūlė ne vykdyti neapgalvotą reorganizaciją, o stengtis į Krekenavą pritraukti jaunų gydytojų. „Stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo, kad po kelerių metų 60 procentų pirminę sveikatos priežiūrą teikiančių šeimos gydytojų dirbs privačiuose kabinetuose, tai nejaugi mes eisime atgal?“ – replikavo G.Noreika.
Opozicijos atstovės gydytojos Violetos Grigienės nuomone, sveikas protas reikalauja ne priiminėti „atžagarius“ sprendimus, o padėti įstaigai finansiškai ir juridiškai.
Plačiau skaitykite kovo 14 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Visas rajono poliklinikos kolektyvas
priešinasi reorganizacijos iniciatorių norams.
