Net kelerius metus dvejojęs, įsitraukti ar ne į visame
pasaulyje prestižiniu laikomą „Rotary“ judėjimą, prieš atostogas Panevėžio
miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas pagaliau ryžosi. „Šioje
srityje aš dar žalias“, – prisipažino Stanislovas Poliakas, paklaustas, kaip
įsivaizduoja savo dalyvavimą „Rotary“ klubo veikloje. Jis – vienas iš nedaugelio
pareigūnų, įsiliejusių į „rotariečių“ gretas. Iškilminga naujojo nario
inauguracijos ceremonija vyko didikų dvasia alsuojančioje Biržų pilyje.
„Nesigailiu. Mane priėmė labai šiltai“, – džiaugiasi policijos vadovas.
Dvejonės dėl nežinojimo
Nors miesto „Rotary“ klubo parama vaikų namams, talentingiems moksleiviams, studentams skaičiuojama šešiaženklėmis sumomis, apie jo veiklą žinoma nedaug. Eilinis panevėžietis, išgirdęs šį pavadinimą, tik gūžtelės pečiais: „O kas tas „Rotary“?
Daugiau nei šimtmetį veikiančios pasaulinės aukštos reputacijos verslininkų ir profesionalų bendrijos veikla mūsų šalyje įsisiūbavo atkūrus nepriklausomybę. „Rotary“ judėjimo tikslai – bendravimas, humanitarinių projektų vykdymas, dorovinių profesinės veiklos pradų skatinimas, geros valios ir taikos propagavimas.
„Būčiau „pasikėlęs“, jei sakyčiau, kad „rotariečių“ įkalbinėjimams nepasidaviau ketverius metus. Taip nebuvo. Tiesiog svarsčiau, domėjausi, kokia tai organizacija, ką ji veikia. Mintis tapti šio klubo nariu ateidavo, vėl praeidavo, tačiau kai neseniai į darbo kabinetą užsuko miesto „rotariečių“ grupė ir dar kartą pasiteiravo, kada gi pagaliau prie jų prisijungsiu, nusprendžiau – matyt, metas“, – apie savo kelią į klubą „Sekundei“ pasakojo miesto policijos viršininkas.
Policijos pareigūnų šioje nepolitinėje organizacijoje – vienetai. „Rajonuose iš viso mažai informacijos apie „Rotary“. Policijos komisariatų vadovai gal dėl šios priežasties ir vengia kontaktų su šiuo klubu“, – sakė S.Poliakas
Į jo gretas įsiliejęs Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas – toli gražu ne pirmoji kregždė. „Rotary“ klube – Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.
„Nepasitikėjimas tirpsta. Mūsų klube S.Poliakas – ne vienintelis jėgos struktūrų atstovas. Yra miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Vilius Grigaliūnas, Panevėžio regiono pataisos inspekcijos direktorius Edmundas Toliušis“, – pasakojo neseniai klubo prezidento kadenciją baigęs verslininkas Algimantas Lukoševičius.
Ne vien pasisėdėjimai
S.Poliakas pabrėžė, kad „rotariečiu“ jį paskatino tapti ir tai, jog šioje visuomeninėje organizacijoje gyvenimas virte verda: „Sužinojau, kad klube ne tik susirinkimai vyksta, bet ir organizuojamos varžybos, spartakiados, kitokie renginiai. Man reikia veiklos, patinka judėti, sportuoti“, – sakė policijos vadovas.
Antradieniais vykstančiuose klubo narių susirinkimuose jam teko dalyvauti vos keletą kartų. „Dar pati pradžia. Nežinau, kaip seksis. Vyksta susipažinimo procesas“, – kalbėjo „rotarietis“.
A.Lukoševičius atvirai išdėstė, kad S.Poliakas jau nuo pirmųjų susitikimų klubo nariams – savas. „Bent jau iš matymo policijos viršininką pažįsta visi, ne vienam teko su juo bendrauti tvarkant reikalus. Nuo pirmo susitikimo jį priėmė kaip seną bičiulį, dėl bendravimo nekilo barjerų dar ir todėl, kad Stanislovas – komunikabilus, energingas, turintis puikų humoro jausmą“, – pasakojo A.Lukoševičius.
Jau greitai naujasis narys pajus visas klubo gyvenimo subtilybes: „Rengiame projektą, kaip aprūpinti Panevėžio ligoninę moderniu fluorografu. Jis kainuoja apie 100 tūkstančių eurų. Vieni šios problemos neišspręsime – padės kolegos iš Danijos“, – džiaugėsi verslininkas.
Paklaustas, ar narystė prestižiniame klube – brangiai kainuojantis malonumas, jis užtikrino, jog tai – ne karvę kainuojanti veikla. „Simbolinis nario mokestis. O kai renkame labdarai – siunčiame kepurę: kiek kas gali, tiek aukoja, aukotojų sąrašų nedarome. Tai – kiekvieno apsisprendimo reikalas“, – paaiškino „rotarietis“.
Rasa ŠOŠIČ
Nuotr. „Rotary“ klubo nariu tapusį S.Poliaką sveikina
klubo senbuvis J.Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas
Dambrauskas.
