Pogrindinis grožio verslas klesti

Minimalias ar kiek didesnes algas gaunančios moterys ir tėvų išlaikomos paauglės daro manikiūrą, prisiaugina nagus, prisiklijuoja blakstienas, depiliuoja kūną, raukšles lygina injekcijomis, gražinasi paprastu ir ilgalaikiu makiažu, tatuiruotėmis pas vadinamąsias namudininkes, nesusimąstydamos, kad rizikuoja užsikrėsti grybeliu, įvairiomis odos infekcijomis ar tokiomis sunkiomis ligomis kaip hepatitas B, C ar net ŽIV.

Grybelis – tik viena iš infekcijų, kuriomis galima užsikrėsti dėl nedezinfekuotų ar blogai dezinfekuotų įrankių.

„Lietuvoje moterys pamišusios dėl dirbtinių blakstienų ir ilgų, gražių nagų. Jų nori ir scenos žvaigždės, ir prekybos centro kasininkės. Pastarųjų finansinės galimybės kuklios, tad jos eina pas nelegaliai dirbančiąsias. Pinigų stokojanti anglė ar vokietė geriau bus be pridėtinų blakstienų ir nagų, nei rizikuos savo sveikata pas namudininką“, – „Sekundei“ teigė grožio salono „Oranžinis stilius“ vadovė Aušra Vitkuvienė.

Nenuostabu, kad pogrindinis grožio verslas klesti visoje Lietuvoje. Panevėžys irgi ne išimtis. Savo namuose dirbantys paslaugų teikėjai reklamuojasi socialiniuose tinkluose ir per pažįstamus, viešai skelbia kainas.

Grožio studijos savininkei Ievai Žiukaitei-Damaševičienei susidarė įspūdis, kad moterys gražinamos vos ne kas antrame daugiabutyje. Smalsumo skatinama ji į vieną tokį nelegalų „salonėlį“ palydėjo bičiulę ir buvo priblokšta ten pamatytos netvarkos.

„Tariama meistrė daro manikiūrą, o aplink laksto šunys, krinta plaukai, ant sienų voratinkliai. Aš tiesiog pašiurpau“, – pamena ji.

I. Žiukaitei-Damaševičienei viena kita klientė prisipažįsta kokią nors grožio procedūrą dariusi nelegaliai. Pasak grožio salono savininkės, kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, manikiūras ar antakių formavimas, būna atliktos gana profesionaliai, kai kurios – pasibaisėtinai.

Pašnekovė daro išvadą, kad tarp nelegaliai namuose dirbančių merginų ir moterių yra ir tokių, kurios turi žinių ir įgūdžių. Tačiau klausimas, ar jos tinkamai dezinfekuoja įrankius, jeigu apskritai tai daro, ar naudoja vienkartines priemones, ar jų namuose yra švaru? Ar klientei ant kūno tepamas depiliacinis vaškas neaplipęs kitos moters plaukais? Ar rankšluostis, kuriuo ji šluosto klientei veidą, nėra apseilėtas ar kitaip suterštas prieš tai buvusios moters?

Kitaip sakant, neaišku, ar jų paslaugos, nors ir kokybiškos, yra saugios.

Grožio salono savininkė I. Žiukaitė-Damaševičienė tvirtina, kad butuose dirbančios konkurentės gali sau leisti mažesnius įkainius, nes joms nereikia laikytis higienos reikalavimų ir mokėti mokesčių. Asmeninio albumo nuotr.

„Specifinių žinių neturinčios, apskritai paslaugų saugumu nesidominčios klientės, matyt, net neatkreipia dėmesio į tokius dalykus, kurie mums, dirbantiems legaliai, yra savaime suprantami. Todėl pamačius, kokiomis sąlygomis kartais dirbama namuose, mums šiaušiasi plaukai “, – kalbėjo I. Žiukaitė-Damaševičienė.

Ji neneigia, kad ir grožio salonuose pasitaiko visokių dalykų. Juolab kad planine tvarka visuomenės sveikatos specialistai juos tikrina maždaug kartą per metus, be to, apie savo vizitą iš anksto praneša.

Trūksta sąmoningumo ir pinigų

„Oranžinio stiliaus“ įkūrėja A. Vitkuvienė mano, kad sąlygas pogrindiniam grožio verslui klestėti sudaro menkas žmonių sąmoningumas ir mažas darbo užmokestis.

„Nedidelį atlyginimą gaunanti moteris irgi nori būti graži. Todėl ji ir eina ten, kur pigiau. Taigi svarbiausia yra kaina, o saugumas – ne toks svarbus dalykas. Jaunos merginos tikriausiai apskritai apie tai negalvoja“, – mano grožio specialistė.

Beje, dalies namudininkių, daugiausia pradedančių, turinčių mažai klientų, paslaugų įkainiai tik maždaug 20–30 procentų mažesni už legalių grožio paslaugų teikėjų.

Legaliai dirbančioms grožio specialistėms nelegalės yra konkurentės, konkuruojančios nelygiomis sąlygomis. Savo namuose blakstienas klijuojančioms, nagus priauginančioms, makiažą darančioms ir kitas grožio paslaugas teikiančiosioms nereikia nuomotis darbo vietos, jos nemoka jokių mokesčių, priemones dažnai siunčiasi internetu iš Kinijos ir toli gražu ne skirtas profesionalams.

Skirtingai nei grožio salonų darbuotojų, jų netikrina nei Visuomenės sveikatos centro specialistai, nei mokesčių inspektoriai.

Legaliai dirbančios specialistės nepatenkintos tokia nelygybe. Tai gal jos perdeda, kad nelegalių paslaugos nesaugios?

Už įstatymo ribų

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės saugos ir kontrolės skyriaus vedėja Vida Vyčienė sako, kad legalių grožio salonų specialistės teisios.

„Mūsų merginos ir moterys labai rūpinasi savo išvaizda, bet ne sveikata. Jos net nepasidomi, kokias ligas gali nusipirkti už mažesnę paslaugos kainą. O blogiausia, kad nusipirkusios tyli, gydosi ir tik pagijusios išsitaria, kokia bėda joms buvo nutikusi“, – kalbėjo ji.

Gydytojai higienistei teko girdėti ne vieną istoriją, kad po apsilankymo pas nelegaliai dirbančią manikiūrininkę, pedikiūrininkę moteris susirgo grybeliu arba kad po veido valymo namuose išbėrė odą, atsirado pūlinių.

„Kai pasiteirauji, kada tai nutiko, atsako, kad prieš pusmetį, metus ar kelerius. Paprastai moterys tokius dalykus linkusios nutylėti. Esą nepatogu skųsti draugę ar jos pažįstamą. O be reikalo. Reikalauti saugios paslaugos nėra skundimas. Kita vertus, namudininkių klienčių įstatymai negina. Kaip jos įrodys, kad nelegaliai dirbanti specialistė pakenkė?“ – kalbėjo Visuomenės saugos ir kontrolės skyriaus vedėja.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai, net ir aptikę skelbimą apie namuose teikiamas grožio paslaugas, negali eiti tikrinti, jeigu tų paslaugų teikėjas dirba legaliai. Net gavę skundą jie neturi teisės patekti į tokio paslaugų teikėjo butą, jeigu šis neatrakina durų. Toks atvejis pernai buvo Kupiškyje.

V. Vyčienės nuomone, Valstybinė mokesčių ir Darbo inspekcijos, policija turėtų daugiau dėmesio skirti šešėliniam grožio verslui.

„Legaliuose grožio salonuose kartais nesilaikoma higienos reikalavimų, tad galima numanyti, kas vyksta nelegaliuose, kai jų niekas netikrina“, – svarstė vedėja.

Gydytoja higienistė Vida Vyčienė sako, kad kai kurios merginos ir moterys net neturi supratimo, kokie pavojai tyko nelegaliuose grožio salonėliuose. U. Mikaliūno nuotr.

Reaguoja į gyventojų pranešimus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tvirtina, kad nesėdi sudėjusi rankų.

Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Osipovas teigia, kad inspekcija gyventojus, teikiančius grožio paslaugas ir iš to gaunančius pajamų, kontroliuoja taip pat, kaip ir kitus mokesčių mokėtojus. Jei gyventojo veikla mokesčių administratoriui kelia įtarimų, atliekamas operatyvus patikrinimas.

Mokesčių inspektoriai kasmet sulaukia pranešimų apie grožio paslaugas pogrindyje teikiančius asmenis, kurie galbūt nemoka mokesčių. Gyventojai dažniausiai informuoja VMI pasitikėjimo telefonu 1882. Inspektoriai stebi ir socialinius tinklus, kuriuose linkę reklamuotis tokie paslaugų teikėjai.

Pernai apie Panevėžio apskrityje nelegaliai dirbančias grožio specialistes sulaukta keliolika pranešimų, jie pasitvirtino. Toms moterims surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir skirtos baudos. Specialistėms, kurios ketino tęsti savo veiklą, buvo rekomenduota ją registruoti – įsigyti verslo liudijimą arba individualiosios veiklos pažymą.

Pasak V. Osipovo, Mokesčių inspekcijos akiratyje nuolat yra legalūs grožio salonai. Jie tikrinami, bet prieš tai atliekama veiklos duomenų analizė. Pernai grožio specialistėms buvo surašyta penkiolika protokolų.

Inga SMALSKIENĖ