Šių metų „Poezijos pavasario“ laureatu tapo poetas, vertėjas ir eseistas E. Ališanka.
Nuo sekmadienio prasidedančio festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu šiemet tapo poetas Eugenijus Ališanka, skelbia lrytas.lt. Apdovanojimas poetui skirtas už pernai išleistą eilėraščių knygą „Jeigu“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Poetas, vertėjas ir eseistas E. Ališanka debiutavo 1991-aisiais poezijos knyga „Lygiadienis“, už kurią pelnė Zigmo Gėlės premiją. Poeto kūryba versta į anglų, lenkų, prancūzų, vokiečių, švedų, rusų, suomių ir kitas kalbas.
„Jei a, tai b. Logikoje ši jungtis vadinama implikacija. Sudėtingiausia iš visų loginių jungčių, anot matematikų. Viltis implikuoja dievą, gyvenimas – mirtį. Arba atvirkščiai. Arba ir kitaip. Mirtis implikuoja viltį, dievas – gyvenimą. Arba dar kitaip. Gyvenimas implikuoja dievą, viltis – mirtį. Kompiuterio smegenis nuo tokių loginių pasažų ištiktų trumpas sujungimas. Nebent jis bandytų rašyti eilėraštį. Taip veikia ir mano smegenų kompiuteris. Kad neperdegtų. Pats eilėraštis yra implikacija. Išplėstinis sąlyginis sakinys. Nes ir aš pats gyvenu su viena sąlyga. Jeigu“, – apie savo eilėraščių knygą kalba poetas E. Ališanka.
Eilėraštis iš knygos „Jeigu“
kuo būčiau
properšoj — mėlynas pažadėtosios giedros sklypas
kuo būčiau jeigu ne lietus
pilka išaugtine striukele stypčioju septyniasdešimtaisiais
per šlapius sidabrų dobilus
su varnalėšos lapu ant galvos vietoj kepurės
iki pat gedimino prospekto aštuoniasdešimtaisiais
kur ir toliau stypčioju pačiu gatvės viduriu
šokdindamas skėtį plėšdamas stewartą
i am sailing i am sailing home again ̒cross the sea
i am sailing stormy waters to be near you to be free
ir per altajaus kalnus su brezentine abalachovo kuprine
devyniasdešimtaisiais po plyštančia nuo lietaus
adatų skraiste
pro pat beluchą čiabuvių šventąjį kalną
žemyn link barnaulo aplankyti savęs
gulinčio ėdžiose su šventąja savo šeimyna
kuo būčiau
jeigu ne švino lietus keturiasdešimtaisiais rešiotuos
laistyčiau šiandien savo senelių
perdžiūvusius kryžius
suvarpytus kirvarpų ir tujų spyglių
kur nors prie obelių ar leliūnų
buvo pažadėtas ir jiems giedros sklypas
negavo kažkas apgavo
bobūnė sakė klaida viešpaties ministerijoj
kiti sakė klaida genų kombinacijoje
tokiems tik važiuoti ir važiuoti
iš vieno lietaus į kitą
keisti traukinius kai baigias anglis
kai baigiasi duona kai vyno tik lašas
įsigėręs į baltus marškinius ir tas pats
greičiausiai iš trisdešimtųjų neišplaunamas
neįveikiamas kokiais anestetikais detergentais
kuo būčiau jeigu ne bajoro kraujas
kurio ne kaži kiek ir likę
keli raudonieji kūneliai klaidžioja
murmansko lietvamzdžiais
eilėraščių tirštėjančiom venom
keli rieda zabarijos lango stiklu
pramaišiui su lietaus kūneliais
laša iš dvidešimto amžiaus
į paskutinįjį
