A. Sysas pažėrė kritikos Klaipėdos apylinkės teismui už tai, kad šis atidėjo streiką, alų pripažindamas „gyvybiškai būtinu produktu“.
Profesinėms sąjungoms nepavykus surengti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojų streiko, Seimą jau pasiekė Darbo kodekso (DK) pataisos. Artimiausiu metu ketinama keisti ir Civilinį kodeksą (CK), esą trukdantį įgyvendinti Konstitucijoje numatytą darbuotojų teisę streikuoti.
Parlamentaras Algirdas Sysas Seime užregistravo DK pataisas ir siūlo trumpinti terminą, per kurį teismas turi išnagrinėti darbdavio skundą pripažinti streiką neteisėtu. Vietoj šiuo metu numatyto 10 dienų termino A. Sysas siūlo įteisinti vos vieną dieną.
Be to, šiuo metu teismas gali 30 dienų atidėti streiką, jeigu kiltų grėsmė, kad būtų neužtikrintos „neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui“. Seimo narys mano, kad šis terminas gali būti sutrumpintas perpus – iki 15 dienų.
Įžvelgia vilkinimą
A. Sysas neslepia, kad šias pataisas paskatino priimti Klaipėdos miesto apylinkės ir apygardos teismų sprendimai, kuriais „Švyturio“ profesinės sąjungos ir „Utenos alaus“ darbininkų sąjungos planuotas streikas buvo atidėtas, o galiausiai – pripažintas neteisėtu.
Pagal šiuo metu galiojančią DK normą, teismas turėjo išnagrinėti bylą dėl streiko teisėtumo per dešimt dienų. Tačiau ginčo nagrinėjimas užtruko kone du mėnesius.
Lietuvos teismų praktikoje yra numatyta atvejų, kai bylos turi būti išnagrinėtos per vieną dieną, todėl, parlamentaro nuomone, teisėjai turėtų spėti išnagrinėti ginčą ir per minimalų terminalą.
„To bylų nagrinėjimo vilkinimo, kuris vyko Klaipėdos teismuose, neturi būti. Taip pažeidžiama Konstitucija, kurioje aiškiai parašyta, kad darbuotojai turi teisę streikuoti. Deja, šios konstitucinės normos, pagal dviejų teismų sprendimus, negalima įgyvendinti“, – portalui IQ.lt kalbėjo parlamentaras.
Jis piktinosi, kad teismas ėmėsi nuspręsti, rengti streiką ar ne, nors dėl to turi teisę apsispręsti patys darbuotojai: „Teismai tik galėjo įvertinti, ar streikas rengiamas pagal įstatymą, ar ne. Taigi kas galėtų paneigti, kad į teismų procesą neįsikiša darbdaviai: gal jie kartu golfą lošia, gal jachtomis plaukioja?“
Alus – gyvybiškai svarbus produktas?
A. Sysas pažėrė kritikos Klaipėdos apylinkės teismui už tai, kad šis atidėjo streiką, alų pripažindamas „gyvybiškai būtinu produktu“. Tai esą gali tapti precedentu, nes kitą kartą sūrelis ar dešra bus taip pat pripažinti gyvybiškais svarbiais produktais.
„Todėl akivaizdu, kad teismų „rūpestis“ dėl neišvengiamai neigiamų padarinių darbuotojams yra tik pretekstas ginti darbdavių interesus. Teismas labai keistai interpretuoja Darbo kodekso dalį apie tai, kas „gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui“. Kaip teigia gydytojai ir specialistai, pavojų žmogaus gyvybei kelia ne streikai, o alkoholio vartojimas (pvz., alaus)“, – rašoma Seimui pateiktame aiškinamajame laiške.
Siūlo atsisakyti laikinųjų apsaugos priemonių
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos vadovas Gintaras Kryževičius siūlomą įteisinti vos vienos dienos ginčo nagrinėjimo terminą pavadino nenormaliai trumpu.
Tačiau jis pripažino, kad tokio pobūdžio bylos turi būti nagrinėjamos kuo greičiau, o bylinėjimasis užsitęsia dar ir todėl, jog galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atidėti streiko rengimą 30-čiai dienų. Užsitęsus ginčo nagrinėjimo laikui, darbuotojai neretai nuleidžia rankas, taip pat prarandama ekonominė būtinybė streikuoti.
„Sutinku, kad yra poreikis trumpinti bylinėjimosi laiką ir kuo greičiau surasti dviejų pusių interesų balansą. Mano nuomone, tokioms byloms būtų galima nustatyti 48 valandų išnagrinėjimo terminą ir tuomet galėtume atsisakyti galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones“, – sakė G.Kryževičius.
Dviejų parų, anot Aukščiausiojo Teismo pirmininko, turėtų pakakti rasti optimalią interesų pusiausvyrą tarp įpykusių darbuotojų ir darbdavio, galinčio ir nepelnytai patirti nuostolių.
Ir skundžia, ir derasi
„Švyturio“ profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas įsitikinęs, kad teisės aktai turėtų įpareigoti ne tik visų instancijų teismus ginčus dėl streikų išnagrinėti kuo greičiau, bet ir sprendimus pateikti per kuo trumpesnį laiką. Mat Klaipėdos apygardos teismas bylą dėl streiko teisėtumo išnagrinėjo gana greitai, tačiau pasinaudojo teise sprendimo paskelbimą atidėti dar savaitei.
Anot R. Tamošausko, būtina keisti ne tik Darbo, bet ir Civilinį kodeksą, kad jame neliktų streiko teisę varžančių nuostatų: „Teismas negalėjo atidėti streiko organizavimo 30-čiai dienų, nes alaus darykla nėra visuomenei gyvybiškai svarbias paslaugas teikianti įmonė“.
Pašnekovas tvirtino, kad su Teisingumo ministerija jau sutarta rudenį rengti CK pataisas. Profsąjungos pageidauja, kad CK nebeliktų nuostatos, leidžiančios toliau galioti laikinosioms apsaugos priemonėms, pavyzdžiui, streiką atidėti 30-čiai dienų, net tada, kai jos panaikinamos.
R. Tamošauskas pakartojo, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pripažinti „Švyturio-Utenos alaus“ darbuotojų streiką neteisėtu bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Tuo pat metu profsąjungos šiuo metu tęsia derybas su įmonės administracija dėl atlyginimų didinimo.
Pagal kolektyvinę sutartį metų pradžioje darbuotojų atlyginimai turėjo būti peržiūrėti. Administracija sutiko algas kelti 1,8 proc. – dešimt kartų mažiau, nei reikalavo profesinės sąjungos.
Rugpjūčio pradžioje sprendimą paskelbęs Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad inicijuojamas streikas yra neteisėtas, nes „Švyturys-Utenos alus“ vykdė kolektyvinę sutartį ir sutiko atlyginimus padidinti.
„Ne laikas svarbiausias“
„Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas tvirtino, kad darbdaviams nėra esminio skirtumo, per kiek dienų – vieną, dešimt ar septyniasdešimt – teismas išnagrinės skundą pripažinti streiką neteisėtu.
„Visa šio ginčo esmė – ar įmonė vykdė kolektyvinę sutartį? Teismas pripažino, kad vykdė. Vadinasi, darbuotojai streikuoti negali. Dabar streiko organizatoriai gali tik pasidžiaugti, kad teismas nurodė atidėti šią akciją, nes jeigu streikas būtų surengtas, o vėliau pripažintas neteisėtu, kažkam reiktų dengti nemažus nuostolius“, – portalui IQ.lt sakė R. Viršilas.
Alaus daryklos vadovas pažėrė kritikos ir parlamentarui A. Sysui, kuris nevengia aštrių pasisakymų tiek įmonės, tiek ginčą nagrinėjusių teismų atžvilgiu.
