Artėjant Motinos dienai į Panevėžio Kristaus Karaliaus kapines atvykstantieji tvarkyti artimųjų kapų neatsistebi masiškai nugeltusiais, daug kur jau ir lapus numetusiais buksmedžiais.
Baugokai tarsi po prasiautusio gaisro atrodo ir visiškai nurudavusios daug metų žaliavusios tujos.
Sveikų buksmedžių bemaž jau nebematyti, o tujos ruduoja kol kas vienur kitur.
Specialistų teigimu, šiuos augalus pražudė ne tik ligos, bet ir rekordiškai saulėti pirmojo metų ketvirčio orai.
Apgailėtinas mirusiųjų miestas
Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos gatvėje tėvų kapus aplankiusi Daiva pasibaisėjo, kaip apgailėtinai po žiemos atrodo šis mirusiųjų miestas.
Įeidama pro šoninius vartus nustebo pamačiusi priverstus nupjautų nudžiūvusių buksmedžių kalnus, daugybę nukarpytų tujų šakų.
„O kapinėse tiesiog nustėrau. Visi buksmedžiai – ir pavieniai, ir kaip gyvatvorės susodinti aplink kapavietes, nugeltę, nudžiūvę. Baisus vaizdas“, – „Sekundei“ pasakojo Daiva.
Panevėžietė sako kone su siaubu išvydusi ir ant kelių kapaviečių daug metų augančias tujas – visiškai nurudusias ir, regis, nebegyvas.
„Pažeisti tujų medžiai nurudavę visi – nuo apačios iki viršaus. Buksmedžių paprastai nurudavusi viena, pietinė pusė“, – dėmesį atkreipė Daiva.
Panevėžietė sako skaičiusi, kad buksmedžius visoje Lietuvoje graužia vikšrai ugniukai, o tujas niokoja voratinklinės erkutės.
„Bet per Vėlines lankant kapines, ir buksmedžiai, ir tujos puikiausiai žaliavo. Negi kenkėjai juos kaip reikiant apdorojo per žiemą?“ – klausia Daiva.
Pakenkė aktyvi saulė
Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas, miškininkas Egidijus Kaluina patvirtino, kad ir buksmedžius, ir kitus dekoratyvinius augalus išties puola kenkėjai. Tačiau jų vaizdas Kristaus Karaliaus katedros kapinėse yra šiųmetės šaltos ir saulėtos žiemos pasekmė.
„Visiems tokiems augalams – kriptomerijoms, puskiparisiams, kiparisams, kadagiams, kukmedžiams, kėniams bei daugybei kitų – ypač pakenkė sausio ir vasario mėnesiais itin skaisčiai švietusi saulė, kitaip sakant, jos aktyvumas“, – konstatavo E. Kaluina.
Anot jo, nurudavo net ir kai kurios pušys, eglės dabar atrodo tarsi būtų apdegusios.
Pasak E. Kaluinos, į viena susidėjo tai, kad turėjome daug sniego, šalčio, taip pat ir daug saulės. Jei būtų buvę vien šalta, bet ne saulėta, arba būtų spiginusi saulė, bet nebūtų buvę sniego, Medelynų padalinio vadovo teigimu, dekoratyviniai augalai būtų nukentėję kur kas mažiau.
„Kai yra daug saulės ir daug šviesą atspindinčio sniego, augalai patiria tą patį, tarsi būtų švitinami per didinamąjį stiklą. Tokio saulės aktyvumo daugelis jų neatlaikė – nudžiūvo“, – aiškino E. Kaluina.
Anot jo, kad paveikti aktyvios žiemos saulės, rodo daugumos dekoratyvinių augalų nugeltusi ar visai nudžiūvusi būtent pietinė pusė.
Išgyvenusius nusižiūrės kenkėjai
Pasiteiravus, ar tokį nugeltusį ar nurudusį augalą skubėti išrauti, ar laukti, kol jis galbūt atsigaus, E. Kaluina teigė, jog pirmiausia reikia įvertinti, ar medis bei krūmas dar turi gyvybės.
„Jei palenkta šakelė spyruokliuoja, augalas dar turi gyvybės. Jei šakelė lūžta, jis nebegyvas“, – paaiškino miškininkas.
Kitas atpažinimo būdas – stebėti augalo pumpurą. Jeigu jis žalias – gyvybės esama, jeigu rudas – jau neatsigaus.
Jei nebegyvos tik kai kurios šakos, Medelynų padalinio vadovas patarė tik jas iškirsti.
Pasak E. Kaluinos, didelė tikimybė, kad žiemą išgyvenusius buksmedžius pradės pulti kenkėjai ugniukai. Šiems prasiautus, iš augalo telieka šakelės.
Nors Lietuvoje esama chemikalų – insekticidų kovai su ugniukais, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad paprastai padaroma klaida: purškiamas tik buksmedžių paviršius.
„Kad būtų pasiektas rezultatas, reikia gerai išpurkšti visą krūmą, ypač vidinę jo dalį“, – mokė miškininkas.
Ieškos priežasčių
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos vedėja, mokslų daktarė Daiva Burokienė teigė, jog iki šiol buvo tiriamos buksmedžių, tujų bei kitų dekoratyvinių augalų ligos ir žinota, kad juos puola kenkėjai.
Po šios žiemos matant masiškai nurudavusius buksmedžius ir tujas, bus aiškinamasi, kas šiems augalams labiausiai pakenkė.
„Be abejo, kad saulė, gausus sniegas ir vėjas turėjo tam įtakos. Bet aš linkusi manyti, kad reikėtų ieškoti viso priežasčių komplekso. Juolab kad tujos yra atsparūs šalčiui medžiai“, – tvirtino D. Burokienė.
