Vietoj griaunamo pastato Vilniuje turėtų iškilti modernus verslo centras.
2011 metais Lietuvoje buvo atidarytas tik vienas naujas biurų pastatas Vilniuje. Jis modernių biurų rinką papildė 2300 kvadratinių metrų plotu. Nekilnojamojo turtu (NT) specialistai tai vadina niūriu rodikliu, nes aktyvios rinkos metais vien Vilniuje per metus būdavo pastatoma po 30-40 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų pastatų.
Tačiau nors rinka buvo gana vangi, komercinio turto savininkai galėjo džiaugtis nuomos kainų augimu. Jos ūgtelėjo 6-11 proc.
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis tikina, kad prastus praėjusių metų biurų pasiūlos rodiklius lėmė krizės pasekmės.
„NT sektorius yra toks, kad nuo statybų pradžios iki pabaigos praeina porą metų. Dauguma biurų pastatų buvo suplanuoti ir pradėti prieš krizę, todėl per pačią krizę 2009-2010 metais buvo didelis biurų perteklius. Įmonės nebesinuomojo patalpų, buvo susidaręs jų perteklius, kainos krito apie 40-50 proc. Kas penktas naujas biurų pastatas stovėjo tuščias. Dėl tokio pertekliaus niekas nenorėjo statyti naujų“, – sakė S. Vagonis.
Iš viso, „Ober-Haus“ duomenimis, 2011 m. plėtotojai didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgyvendino biurų, prekybinių ir sandėliavimo patalpų projektų, kurių bendras naudingas plotas siekia 7 tūkst. kvadratinių metrų. Tai yra beveik 6 kartus mažiau nei buvo pastatoma kasmet 2007-2009 m. laikotarpiu.
Tačiau, S. Vagonio teigimu, šiemet šioje rinkoje jaučiamas pagyvejimas, atnaujinti 4-5 nauji projektai.
Biurais domisi užsieniečiai
„NEWSEC/Re&Solution“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos regionui Mindaugas Kulbokas taip pat pritaria, kad po truputį auganti Lietuvos ekonomika ir didėjantis užsienio investuotojų pasitikėjimas lemia komercinio NT augimą. Lietuva ir kitos Baltijos šalys itin domina investuotojus iš Skandinavijos, kurie ieško ramių ir saugių rinkų.
„Kuo toliau, tuo daugiau reikės biurų. Užsienio įmonės, kurios nori kurti savo filialus Lietuvoje, ieško modernių pastatų. Maždaug 80 proc. ploto, jų supratimu, turėtų būti atviros erdvės, kurios suteikia daugiau galimybių performuoti personalą ir efektyviai dirbti. Įrenginėjant automobilių aikštelę jau kyla diskusijos apie tai, ar reikia įrenginėti elektros lizdus elektromobiliams pakrauti. Tokios mados į Lietuvą ateina iš Skandinavijos“, – sako M. Kulbokas.
Planuojama, kad 2012 metais rinkoje atsiras apie 30 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų. Komercinių patalpų paklausą didina ir tai, kad per krizę darbuotojų skaičių mažinusios įmonės vėl pradeda plėstis.
„Komercinių patalpų rinką veiks du veiksniai: vidinis ir išorinis. Pirmasis susijęs su besiplečiančiomis įmonėmis, antrąjį lems tai, kad matydamos kitų sėkmę, į rinką ateis naujos įmonės. Biurai pradės kurtis ne tik Vilniuje. Kaunas ir Klaipėda taip pat tampa patraukliais miestais“, – įsitikinęs M. Kulbokas.
NT specialistų teigimu, Lietuvoje trūksta ir sandėliavimo patalpų. Šiuo metu laisvų sandėliavimo patalpų yra vos 5-7 proc., jų kainos praėjusias metais augo 10-15 proc.
Skandinavai linkę nuomotis būstą
NT specialistai pastebi, kad šiuo metu suaktyvėjusi ir gyvenamųjų patalpų rinka.
„Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, būdingas vienas neigiamas rodiklis – populiacijos mažėjimas ir emigracija. Žmonės išvažiuodami nesusieja savęs su šalimi, kurioje gyvena, o tai reiškia, kad būstų reikės mažiau. Gyventojų skaičiaus mažėjimas, prasta demografinė situacija pirmiausia atsilieps būsto rinkai“, – sakė M. Kulbokas.
Išvažiuojantieji ne tik nebeperka naujų, bet ir parduoda jau turėtus butus. Rinkoje esanti didelė pasiūla neleidžia kilti kainoms ir rodo tai, kad būsto poreikis mažėja.
M. Kulbokas pastebi, kad skiriasi skandinavų ir lietuvių požiūris į būstą. Skandinavai į būstą žiūri kaip į komercinį, kurį galės išnuomoti, o lietuviai – kaip į nuosavybę.
„Lietuviams reikėtų pasimokyti iš skandinavų, kad nebūtina jau jaunystėje apsikrauti paskolomis. Skandinavai linkę pusę gyvenimo būstą nuomotis, o tik paskui, kai sukaupia finansinių atsargų, jį įsigyja. Žmonės nuomojasi būstus ne iš kitų gyventojų, kaip Lietuvoje, o specialiai nuomai pastatytuose namuose. Tuomet nelieka grėsmės, kad tave bet kada gali iškraustyti.
Skandinavijoje 50 proc. gyventojų būstą nuomojasi, ir 50 proc. turi savo nuosavą. Lietuvoje nuomos rinka nėra tinkamai sutvarkyta, todėl santykį paskaičiuoti būtų sunku”, – sako M. Kulbokas ir spėja, kad Lietuvoje nuomojama vos apie 10 proc. būstų.
