„Sekundės“ dienraštyje išspausdinus publikaciją „Prieš buldozerius – gėlėmis“, manome, kad reikalinga pateikti daugiau informacijos panevėžiečiams, ypač miesto šiaurinės dalies gyventojams. Ir ypač dėl Savivaldybės administracijos direktorės komentaro toje publikacijoje.
Komentaras visiškai neinformatyvus, klaidinamas ir net įžiūrimas senojo principo „skaldyk ir valdyk“ šešėlis. Įvertinant tokią bendruomenių netradicinę, „gėlėtą“ protesto formą, buvo galima surasti ir kelis diplomatiškus neutralius žodžius.
Šio mikrorajono žmonės yra vieningi – magistralinei gatvei, kuria važiuoja daug tranzitinio (taip pat krovininio ir sunkiojo krovininio) autotransporto, neleistina kirsti išskirtinai tik gyvenamąjį rajoną be jokios pramonės ir kitų traukos vietų. Tokia nuomonė susidarė per daugelį metų, susirinkimų, diskusijų, parašų rinkimo akcijų metu.
Suprantama, kad yra gyventojų, neįsigilinusių į šią problemą, mažai informuotų, pagaliau problema kompleksinė ir reikalaujanti specialių žinių. Kai kurie yra patikėję, kad gatvė ir būtinai čia bus absoliutus gėris ir išspręs visas transporto eismo problemas, pagerins susisiekimą su „Babilono“ prekybos centru.
Kai kurie net įtaria, kad bendruomenės nori dabar rezervuotą plotą išsaugoti malkoms sudėti ar daržams… Esama ir tokių, kurie vadovaujasi principu – jei mums blogai, tai tebūnie ir kitiems blogai. Bendruomenių sudaryta darbo grupė yra pasirengusi diskutuoti ir aiškintis su visais, padėti suprasti visas tokio projekto grėsmes.
Tačiau minimos Panevėžio miesto dalies gyventojų bendruomenės, suprasdamos miesto kaip visumos poreikį turėti pabaigtą struktūrinę-magistralinę gatvę, kuri dabar pasibaigia Pramonės g. aklaviete, jau daugiau nei dešimt metų siūlo šią gatvę perkelti toliau į šiaurę – nutiesti ją pakankamu atstumu nuo užstatymo linijos ir sujungti su Pasvalio keliu.
Tai, žinoma, brangiau, bet tai optimalus variantas suderinant miesto ir gyventojų interesus. Beje, Savivaldybė tokį sprendimą jau buvo gerokai anksčiau priėmusi, bet, deja, institucinė atmintis labai trumpa – viskas užmiršta. Pinigai vizijoms, fantazijoms mokami toliau… Kiek turima informacijos, tokį variantą palaiko ir Panevėžio rajono savivaldybė.
Nesuprantama čia Panevėžio miesto savivaldybės pozicija. Ji ir toliau aklai nori įgyvendinti tą 1986 m. Liaudies žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą ir nutiesti magistralinę gatvę ten, kur po tiek laiko jai jau vietos fiziškai nebeliko. Koridorius yra per siauras, priemiestinis miškas neaišku kodėl privatizuotas. Kada buvo priimtas sprendimas nutiesti gatvę, čia buvo miesto pakraštys. Dabar miestas nuėjo gerokai toliau į šiaurę.
Pavyzdys su V. Alanto gatve visai nevykęs. Tuo galima įsitikinti nuvykus į vietą. Erdvės nuo gyvenamųjų namų paliktos nepalyginti didesnės nei prie naujosios Jurginų g.
Dabartinį rezervuotą magistralinei gatvei koridorių bendruomenės siūlo palikti šios miesto dalies visuomeninės paskirties objektams įrengti. Rožyno dabartinis detalusis planavimas neturi nieko bendro su pažangiu urbanistiniu planavimu.
Erdvių bendriems objektams statyti palikta beveik nebuvo. Vienintelis stadionas yra mokyklos teritorijoje, ir šiaurinės dalies jaunimui jis per toli. Jiems nėra kur susirinkti, tik gatvėse, kur ir šaligatvių nėra. Pvz., kas gali atsakyti, ar Aguonų g. yra šaligatvis?
Teoriškai turėtų būti, nes visuomeninio transporto eismas vyksta. Kur Rožyno mikrorajone galima pastatyti suolelius pasėdėti garbingo amžiaus žmonėms ir kt. Kur įrengti didesnį visuomeninės paskirties gėlyną? Pagaliau šiame koridoriuje galima įrengti dviračių taką ir, be abejonės, jis būtų labai populiarus.
Bendruomenės taip pat siūlo ir šio mikrorajono vietinio susisiekimo su kitomis miesto dalimis sprendimą. Tereikia pratęsti Pievų g. ir sujungti su Nemuno g. žiedu, iš kitos pusės ją pratęsti toliau nuo Rožių g. sujungiant su jau čia esamu gatvių tinklu.
Tokio sprendimo efektas – yra patogus vietinis susisiekimas ir lengvojo (pabrėžiame – lengvojo) transporto srautas nekoncentruojamas kurioje nors vienoje (pvz., kaip dabar Rožių gatvėje), bet išskirstomas. Daugiau naujų gatvių Rožyne negalima tiesti, nes čia gatvių tankis jau ir taip didžiausias mieste. Ir pagal dabartinę miesto gatvių dangos kokybę daugiau nei akivaizdu, kad miestas ir dabartinio gatvių tinklo eksploatuoti nebepajėgus.
Sugrįžkime prie Savivaldybės administracijos direktorės komentaro. Paaiškinimas, kad gal ir nereikia keturių eismo juostų gatvės, nutiesime kaip V. Alanto g. dviejų eismo juostų, yra techninio neraštingumo pavyzdys. Kitais žodžiais tariant, transporto srautui (kuriame bus ir krovininio transporto), kuris iki aptariamo gyvenamojo rajono juda 4 eismo juostų gatve (pvz., nuo Pramonės g.), mes specialiai sumažiname gatvės laidumą. To pasekmė – visi transporto neigiami veiksniai: oro užterštumas, triukšmas, vibracija, eismo nesaugumas ir kt. tik padidėja. Tai visiems žinoma.
Mes jau turime blogą pavyzdį su Panevėžio aplinkkeliu. Buvo „sutaupyta“ ir atsisakyta skiriamosios juostos ir 4 eismo juostų ir tą aplinkkelį dabar galima vadinti „mirties alėja“. Kas ten vyksta, žinome visi. Tą trasą reikės anksčiau ar vėliau platinti, bet kainuos kur kas daugiau, nei buvo galima nutiesti viską pasvėrus iš anksto.
Primename, kad gatvės ir keliai projektuojami ir tiesiami atsižvelgiant ir į planuojamų transporto srautų kiekybinę ir kokybę.
Atkreipiame dėmesį, kad norint sumažinti transporto kamščius miesto centre nutiesiant gatvę dabar siūlomoje vietoje kamščiai gali ne tik sumažėti, bet, pvz. Smėlynės g. už geležinkelio, padidėti. Atsiradus naujai, didelei Jurginų ir Smėlynės g. sankryžai, dėl šviesoforo reguliavimo transporto srautas, paliekantis miestą, periodiškai bus stabdomas. Kai kuriomis valandomis, ypač tarp geležinkelio pervažos ir iki išvažiavimo iš miesto, susidarys ištisinis kamštis. Šios Smėlynės g. dalies gyventojų situacija ir dabar nepavydėtina.
Galima išreikšti viltį, kad tik laiko klausimas, kada Savivaldybė pradės kalbėti su miesto gyventojais ir ieškoti optimalių panevėžiečiams sprendimų.
Gamtininkų bendruomenės vardu Egidijus Pribušauskas
