Panevėžyje virš Nevėžio pakibs ne šiaudinis, o iš aliuminio sukurtas sodas.
Po Smėlynės gatvės tiltu panevėžiečiai taps neįprasto meninio vyksmo liudininkais – stebės, kaip tiesiai virš vandens gimsta etnofuturistinis kūrinys, kviečiantis iš naujo pažvelgti į vieną seniausių lietuviškų simbolių – sodą.
Po trijų savaičių. rugpjūčio 26-osios vakarą, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka panevėžiečius ir miesto svečius kviečia pasisemti naujų patirčių.
Patogiai įsitaisius ties Smėlynes gatvės tiltu Nevėžio pakrantėje bus galima stebėti meditatyvų performansą „Sode dievų nėra“.
Nors lietuviški šiaudiniai sodai įprastai gaminami iš rugių, kviečių ar kitų augalų šiaudelių, eksperimentinio Apeirono teatro kūrėjos Greta Gudelytė ir Eglė Kazickaitė pasirinko etnofuturistinę interpretaciją, kviečiančią dar ir dar kartą kelti klausimus apie tokio sodo kilmę, ir vienos pirmųjų Lietuvoje sukūrė jį iš aliuminio.
„Kaip mūsų protėviai nuo kreivų, vingiuotų linijų perėjo prie tiesės, kada lenkta linija virto kampu? Kas įkvėpė? Ar tikrai paprasta kaimo močiutė po dienos darbų vieną vakarą prisėdo prie grubiai tašyto stalo ir surišo/užaugino tikslių, preciziškų geometrinių formų fraktalą – dangišką šiaudinį sodą? Kada įvyko lūžis, kai žmogus nuo kreivų uolos piešinių perėjo prie tikslių geometrinių linijų? Kaip nutiko, kad laikais, kai neturėjome nei mikroskopų, nei teleskopų, tradicinio meno kūrėjai nesąmoningai ėmė atkūrinėti struktūras, primenančias skirtingų atomų sandarą? Ypač aliuminio?“ – klausimais dalijasi panevėžietė G. Gudelytė.
Menininkė net 3,5 m sodą kurs tiesiog žiūrovų akyse – tiesiai iš vandens, po tiltu.
