Šią savaitę archeologai baigė tyrinėjimus rekonstruojamo lopšelio-darželio „Saulutė“, kur turėtų įsikurti Greitosios pagalbos stotis, teritorijoje.
Muziejininkas D. Petrulis teigia, kad kaulai galėjo būti perlaidoti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, čia statomos sodybos šeimininkams juos netikėtai atkasus. U. Mikaliūno nuotr.
Įtarimai dėl masinės kapavietės nepasitvirtino
Prieš beveik mėnesį kasant tranšėją darbininkai iškasė žmogaus kaulų. Kilo įtarimas, kad vaikų darželis buvo pastatytas ant senųjų miesto kapinių. Po archeologinių tyrimų paaiškėjo, kad nuo pat darželio pastatymo laikų mažieji žaidė ant kaulų, tačiau žmonių palaikai čia galėjo būti perlaidoti dar iki Pirmojo pasaulinio karo.
Kaip pasakojo Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Dovilas Petrulis, tik gavus pranešimą, kad galbūt atkasti žmonių kaulai, statybos darbai buvo sustabdyti ir čia buvo leista darbuotis archeologams ir paveldo specialistams.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai šioje teritorijoje vykdant statybas atkasta žmonių kaulų – prieš pustrečių metų Venslaviškio g. masinėje kapavietėje palaidoti dar XVI a. siekiantys 252 žmonių palaikai ir 18 dėžių pavienių kaulų, atkastų vos keturių arų sklype, kai buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas. Šių tyrinėjimų tikslas buvo išsiaiškinti, ar tikrai ši teritorija priskirtina kapinėms.
„Buvo spėjimų, kad gali būti užlaidota visa darželio teritorija, kad kasinėjant rasime daugiau užlaidojimų, bet šiuo atveju jokios sensacijos nėra. Senosios miesto kapinės yra gerokai toliau, o čia tik pavienių suardytų kaulų radimvietė“, – „Sekundei“ pasakojo archeologas.
Kelių žmonių palaikai rasti, atsakyti taip pat sudėtinga. Spėjama, kad pavieniai kaulai priklauso ne vienam žmogui. Kad tai ne pirminė kapavietė, išduoda ne tik tai, kad trūksta kai kurių kaulų, kaukolės, jie sumaišyti ir sukrauti bet kaip, bet ir tai, kad palaikai užkasti gana negiliai – apie metrą po žeme.
Įdomu tai, kad toje vietoje, kur užkasti kaulai, visą laiką buvo vaikų smėlio dėžė. Tad jeigu mažieji būtų pradėję rausti gilesnius urvus, būtų gerokai anksčiau atkasę kaulus.
„Galime daryti prielaidą, kad kaulai čia buvo perlaidoti ir tai buvo padaryta ne sovietmečiu, kaip pasigirdo spėliojimų, o dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tikėtina, kad čia buvo statoma sodyba ir jos šeimininkai iškasė žmonių palaikų. Yra likę duomenų, kad žmonės buvo laidojami ne tik kapinių teritorijoje, bet ir už jų. Tada gyventojai, surinkę atkastus kaulus, juos perlaidojo savo sode“, – prielaidą, kaip galėjo atsirasti kaulai buvusio darželio teritorijoje, daro D. Petrulis.
Rado pinigų
Kad atkasti palaikai yra iš senųjų miesto kapinių, liudija ir archeologų radiniai – kasinėjant perkasą apie 80 cm gylyje buvo rasta 1897 m. caro laikų vienos kapeikos nominalo moneta bei tuo metu itin madinga varinė senovinė saga. Visi šie radiniai tik patvirtina, kad palaikai siekia XIX a. pabaigą. O pačios kapinaitės buvo pradėtos eksploatuoti maždaug XIX a. viduryje. Archyvuose išlikę duomenų, kad pirmieji žemės suformuotame kapinių sklype gavo evangelikai liuteronai. Dabar ten, kur stovi buvęs „Saulutės“ darželis, dar XVIII a. plytėjo pušynas, o jau XIX a. aplink Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, tuo metu vadintą Senamiesčio, formavosi Mikolajevkos rajonas.
„Net neabejotina, kad kaulai yra iš senųjų miesto kapinių teritorijos, tačiau dėl nežinomų priežasčių čia perlaidoti“, – sakė D. Petrulis.
Kasinėjant perkasą netoli tos vietos, kur aptikti kaulai, archeologai vienoje krūvoje atrado ir daugiau įdomių radinių: įvairių medicininių buteliukų, vaistų, rašalinių, keramikos dubenėlių šukių, gyvulių kaulų. Visi šie radiniai šimtmečiu jaunesni nei rasti kaulai. Manoma, kad juos čia supylė kaip nereikalingas atliekas buvusios sodybos šeimininkai.
„Šie radiniai svarbūs kaip liudijimas apie XX a. gyventojų buitį. Kiekvienas radinys yra be galo reikšmingas, net surūdijęs vinukas gali padėti kaip mozaiką sudėlioti tuo metu gyvenusių žmonių gyvenimą“, – „Sekundei“ teigė muziejininkas.
Tolesnis likimas neaiškus
Koks bus tolimesnis atkastų palaikų likimas, dar neaišku. Surinkti kaulai bus siunčiami į Vilniaus universiteto Medicinos institutą, kur antropologai išsiaiškins, kelių žmonių palaikai rasti, kokio amžiaus šie kaulai, kokia patologija – ar kaulai buvo sulaužyti juos perkasant, ar tai buvo pirminė būklė.
„O tada jau Savivaldybė spręs, ką su jais daryti – perlaidoti, kremuoti ar dar kažką. Mes kaip archeologai tik galime pasidžiaugti, kad įmonė, vykdanti čia statybos darbus, nenuslėpė ir pranešė apie tokį radinį ir mus geranoriškai įsileido. Savivaldybė taip pat greitai sureagavo, tad visus darbus galėjome atlikti viešai ir skaidriai, kad po to nekiltų spekuliacijų ar spėlionių, kad Greitosios pagalbos stotis galbūt stovi ant kapinių“, – kalbėjo D. Petrulis.
U. Mikaliūno nuotr.:
Lina DRANSEIKAITĖ
