Tadžikų imigrantai Rusijoje ir anksčiau būdavo traukiami per dantį (kadras iš laidos „Naša Raša). Tačiau šįkart ne viskas baigėsi juokais – dėl tarpvalstybinio konflikto dalis tadžikų nelegalų deportuota iš Rusijos.
Lapkričio mėnesį tarp Rusijos ir Tadžikistano įsižiebė tarptautinis konfliktas, dėl kurio gali smarkiai nukentėti abiejų valstybių ekonominis ir politinis bendradarbiavimas. Praėjusią savaitę Rusijos policija ir Migracijos departamentas šalyje suiminėjo ir grasino deportuoti tūkstančius nelegalių imigrantų iš Tadžikistano, be to, visiškas sustabdytas darbo vizų išdavimas tadžikams.
Konfliktas prasidėjo lapkritį, kai keli Rusijos dienraščiai atkreipė visuomenės dėmesį į prieš aštuonis mėnesius Tadžikistane suimtą ir įkalinta Rusijos pilietį, kuris dirbo pilotu vienoje iš šalyje veikiančių aviakompanijų. Vladimiras Sadovničjevas kartu su Estijos piliečiu, tos pačios kompanijos pilotu Aleksandru Rudnenko 2011 metų kovą buvo sulaikyti Kurgan-Tiubės oro uoste. Abiems pateikti kaltinimai dėl neteisėto Tadžikistano sienos kirtimo ir kontrabandos.
Abu pilotai valdė Rusijoje registruotai kompanijai „Rolkan Investment Ltd“ priklausančius lėktuvus An-72 ir skrido iš Afganistano sostinės Kabulo į Tadžikistano Kurgan-Tiubės miestą. Kompanija prieš tai buvo išnuomojusi lėktuvus stambiai tarptautinei organizacijai, kuri į Afganistaną gabeno humanitarinę pagalbą. Pasibaigus kontraktui, lėktuvai buvo skraidinami į Tadžikistaną remontuoti. Tačiau orlaiviams pasiekus Kurgan-Tiubę ir paprašius leidimo nusileisti, dispečeriai pranešė, kad negali duoti leidimo tūpti.
Turėdami menkas degalų atsargas, pilotai nusprendė leistis avariniu būdu Kurgan-Tiubėje, kur iškarto po nusileidimo buvo patikrinti įgulos dokumentai, muitininkai apieškojo lėktuvus. Nei kontrabandos, nei ginklų juose nerasta. Tačiau neilgai trukus atvykę nacionalinio saugumo komiteto pareigūnai suėmė visus 8 abiem lėktuvais skridusius įgulos narius, iš kurių 6 paleido po mėnesio, o orlaivių vadams pateikė kaltinimus dėl kontrabandos ir neteisėto valstybinės sienos kirtimo. Kontrabanda buvo laikomas tos pačios lėktuvo markės An-72 variklis, kuris pusiau išardytas buvo gabenamas viename iš lėktuvo salonų.
Tadžikistanas sumanė paplėšikauti?
Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) ir diplomatai ilgą laiką nekreipė dėmesio į šią istoriją, tačiau lapkričio 1 d. viename iš stambiausių šalies dienraščių pasirodė straipsnis apie pilotams gresiančią 15 metų laisvės atėmimo bausmę ir Rusijos valdžios abejingumą.
Kalėjime pilotus aplankę Rusijos diplomatai nusiuntė užsienio reikalų ministrui ataskaitą, po kurios URM vadovas Sergejus Lavrovas, iš pradžių kaltinęs pilotus dėl neapdairumo ir dokumentų stokos, staiga pakeitė savo poziciją ir aštriai sukritikavo Tadžikistano sprendimą teisti Rusijos pilietį dėl nepadaryto nusikaltimo. Prie tokios aštrios reakcijos prisidėjo ir faktas, jog V. Sadovničjevas yra Rusijai nusipelnęs lakūnas, kuris 23 metus tarnavo valstybei ir rizikavo gyvybe per Afganistano karą.
Apkaltintos aviakompanijos atstovai teigia, kad byla sufabrikuota, o Tadžikistano valdžia tiesiog panoro konfiskuoti vertingus transportinius An-72 lėktuvus.
Aviakompanijos atstovai teigia, kad visa ši byla buvo sufabrikuota, nes Tadžikistano valdžia tiesiog panoro konfiskuoti vertingus transportinius An-72 lėktuvus (manoma, jų vertė galėtų siekti apie 30-40 mln. JAV dolerių).
Pilotų gynėjas tvirtina, kad per visa teismo procesą prokuroras ir teisėjai nesugebėjo pateikti įtikinamų įrodymų dėl ginamųjų kaltės ir nusikaltimo sudėties. Galiausiai, nepaisydamas Rusijos griežto tono, Tadžikistano teismas priėmė pilotams nepalankų sprendimą ir skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią iš karto, pritaikęs amnestiją, sumažino iki 8 metų. Teismas taip pat konfiskavo abu lėktuvus ir juose buvusį turtą.
Taikinys – nelegalūs tadžikų darbininkai
Nors politikos ekspertai ir analitikai tvirtino, jog Rusija negadins santykių su Tadžikistano dėl vieno žmogaus likimo, o susitarimai dėl V. Sadovničjevo paleidimo įvyks už uždarų durų, jų spėjimai buvo visiškai klaidingi. Jau kitą dieną prezidentas Dmitrijus Medvedevas labai aštriai sukritikavo tokį sprendimą, o šalies migracijos tarnyba ir diplomatinės atstovybės visiškai sustabdė darbo vizų išdavimą Tadžikistano piliečiams.
Netrukus Tadžiskistano ambasadorius sužinojo, kad Maskvoje masiškai gaudomi tadžikai ir deportuojami į Tadžikistaną. Policija suiminėjo tadžikus tiesiog statybose ir autobusais gabeno į imigrantų prieglaudas, o vėliau – į oro uostus. Iš pradžių buvo kalbama apie šimtą suimtųjų, bet vėliau žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad iš šalies jau išsiųsta apie 300 nelegalų, o 1500 sugautųjų laukia savo eilės.
Tadžikistano ambasadorius skubiai išskrido į gimtinę pasitarti su šalies prezidentu. Manoma, kad Rusijoje gyvena apie 1 milijoną tadžikų, iš kurių apie 100 tūkst. yra nelegalai, gyvenantys su suklastotais dokumentais ir neturintys leidimo dirbti šalyje.
Manoma, kad Rusijoje gyvena apie 1 milijoną tadžikų, iš kurių apie 100 tūkst. yra nelegalai, gyvenantys su suklastotais dokumentais ir neturintys leidimo dirbti šalyje.
Panašios griežtos „imigracijos politikos“ Rusija ėmėsi ir 2005 metais, kai iš šalies buvo masiškai siunčiami gruzinai. Iki 2008 m. karo pradžios iš Rusijos buvo išsiųsta daugiau kaip 2 tūkst. Gruzijos piliečių.
Tadžikistano teismui nuteisus pilotus, prie šalies diplomatinės atstovybės Rusijoje susirinkę protestuotojai pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Lapkričio 15 d. Tadžikistano diplomatai paprašė Rusijos URM užtikrinti saugumą, nes prie atstovybės Maskvoje protestuoja keliasdešimt žmonių, tarp kurių – nemažai radikalų. Tačiau vietoje to Maskvos savivaldybė leido lapkričio 16 d. surengti mitingą prie pat ambasados sienų, tuo papiktindama Tadžikistano atstovybės darbuotojus.
Nors D. Medvedevas tikino, kad nelegalių imigrantų gaudymas yra ne atsakas į Tadžikistano teismo sprendimą, o tik sugriežtintos imigracijos kontrolės priemonės, visgi Tadžikistanas pabandė priešintis ir iškelė bylą pačiam aviakompanijos vadovui dėl kontrabandos ir neteisėto sienos kirtimo. Tokie veiksmai tik paskatino Rusiją dar uoliau gaudyti nelegalius imigrantus ir į politinę kovą įjungti nacionalistines organizacijas.
Rusijoje veikiančio Ksenofobijos ir rasizmo tyrimų centro vadovas Aleksandras Verchovskis teigia, jog pilotų byla suaktyvins ksenofobijos apraiškas ir radikalų veiksmus. „Taip, radikalams ši situacija yra labai naudinga. Daugelis piliečių, kurie nepriklauso jokiems judėjimams, tačiau turi tam tikrų ksenofobiškų nuostatų, dabar pamatys, jog valstybė elgiasi panašiai. (…) Šiuo atveju niekaip nepaaiškinsi, kad tai yra tiesiog griežta imigracijos kontrolės priemonė, o ne antitadžikiška politika“,– teigė A. Verchovskis portalui Gazeta.ru.
Spaudimas Tadžikistanui suveikė
Lapkričio 15 d. Tadžikistanas, apsvarstęs visas tokio konflikto pasekmes, pradėjo trauktis ir parodė nuolankumo ženklus. Chatlonsko apskrities prokuratūra išsiuntė į aukštesnės instancijos teismą protestą dėl per griežtos bausmės abiems pilotams. „Atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybes bei tai, kad jie yra piliečiai tų šalių, kurios yra strateginės Tadžikistano partnerės, mes prašome apylinkės teismą sušvelninti bausmę dviems pilotams“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Lapkričio 22 d. prokuratūra aukštesniajame teisme prašė pritaikyti amnestiją ir paleisti pilotus. Tadžikistano teisėjas rado išeitį: jis pripažino pilotus kaltais, tačiau sumažino įkalinimo terminą tiek, kad jis atitiko laiką, kurį jie jau išbuvo suimti. Todėl tą pačią dieną tiesiai iš teismo salės jie buvo paleisti ir grįžo į Rusiją. Tačiau lėktuvų ir jų krovinio teismas taip ir negrąžino aviakompanijai, o tai sustiprino versiją, jog visa byla buvo pagrįsta noru pasisavinti brangius orlaivius.
Vos tik įsigaliojus nuosprendžiui ir apie tai pasirodžius žiniai Rusijos laikraščiuose, nelegalių imigrantų gaudynės pasibaigė, dalis iki tol sulaikytų buvo paleisti. Tačiau Rusijos migracijos tarnyba vis dar laiko apie 500 tadžikų nelegalų, ir panašu, kad dalis jų bus išsiųsta atgal į tėvynę.
Politologai spėja, kad pastarasis incidentas bus išnaudotas artėjančiuose Dūmos ir Rusijos prezidento rinkimuose. Rusijos politikai ne tik kaimyninėms šalims, bet ir savo rinkėjams bando demonstruoti, kad Rusija yra galinga ir gindama savo piliečius gali naudoti įvairias priemones.
