Centrinė derybų dėl koalicijos ašis – dabartinis premjeras V. Dombrovskis (kairėje) ir buvę prezidentas V. Zatleras.
Rugsėjo 17 d. (šeštadienį) vykusiuose pirmalaikiuose Latvijos parlamento rinkimuose privalomą 5 proc. surinktų balsų barjerą įveikė penkios politinės partijos bei blokai. Kaip ir prognozuota, daugiausia rinkėjų balsų surinko rusiškasis „Santarvės centras“, iš 100 vietų Saeimoje turėsiantis apie 32.
Antroje vietoje liko tikra rinkimų žvaigžde tapusi politikos naujokė – buvusio prezidento Valdžio Zatlero reformų partija, kuriai turėtų atitekti 22 vietos.
Premjero Valdžio Dombrovskio „Vienybė“ naujajame parlamente turės 10 vietų mažiau negu paleistajame – 19.
Dešiniesiems radikalams Tautinei sąjungai turėtu atitekti 14 vietų. Žaliųjų bei valstiečių sąjunga turėtų gauti 13 mandatų.
Rinkimų naujokai gali vadovauti deryboms
V. Zatleras pareiškė, kad sekmadienį jo partija pradeda oficialias derybas dėl koalicijos su V. Dombrovskio „Vienybe“. Abi partijos teigia būsiančios artimiausios sąjungininkės Saeimoje ir sieksiančios sudaryti valdančiosios koalicijos branduolį.
Tačiau formuojant koaliciją, bus reikalinga ir trečioji politinė jėga, nes V. Zatlero bei V. Dombrovskio partijoms trūksta balsų iki daugumos parlamente.
Su prieštaringai vertinama Žaliųjų bei valstiečių sąjunga (ŽVS) derėtis nenori nei „Vienybė“, nei V. Zatlero reformų partija. Svarbiausia priežastis – ŽVS ryšiai su įtakinguoju oligarchu, Ventspilio meru Aivaru Lembergu.
Kuriamą koaliciją galėtų paremti 14 vietų parlamente gavę dešinieji radikalai – Tautinė sąjunga. Tačiau ir jos parama padėtų užtikrinti tik trapią daugumą, be to, į tokios koalicijos ratus pagalius tikrai kaišiotų rinkimus laimėjęs „Santarvės centras“.
Daugelis apžvalgininkų taip pat įsitikinę, kad būtu nelogiška už koalicijos borto palikti tvirtas pozicijas parlamente turėsiantį „Santarvės centrą“.
Daugelis apžvalgininkų taip pat įsitikinę, kad būtu nelogiška už koalicijos borto palikti tvirtas pozicijas parlamente turėsiantį „Santarvės centrą“.
Okupaciją pripažino, bet dar neoficialiai
„Santarvės centras“ ir anksčiau buvo kviečiamas į valdančiąją koaliciją, tačiau buvo keliamos tam tikros sąlygos: viešai deklaruoti savo lojalumą Latvijos valstybei bei jos įstatymams, latvių kalbą pripažinti vienintele valstybine kalba šalyje, pripažinti sovietų okupacijos faktą Latvijoje 1940 metais.
„Santarvės centras“ ypač nenoriai kalbėjo apie okupaciją. Šios politinės jėgos vienas vadovų Rygos miesto meras Nilas Ušakovas ne kartą pabrėžė neneigiąs, kad Latvija 1940 metais prie Sovietų sąjungos prijungta prievarta, tačiau nerimaująs del gausios Latvijos rusakalbių bendruomenės.
Ištarus žodi okupacija, pasak N. Ušakovo, latvių radikalai gali reikalauti pradėti deokupacijos procesą, t. y. deportuoti iš šalies sovietmečiu čia suvažiavusius rusus ar iš Rusijos reikalauti kompensacijos už okupacijos padarytą žalą. N. Ušakovas ragino tokius klausimus patikėti ne politikams, bet istorikams.
Vėlyvą šeštadienio vakarą Latviją apskriejo sensacinga žinia: „Santarvės centras“ pagaliau pripažino Latvijos okupacijos faktą.
Vėlyvą šeštadienio vakarą Latviją apskriejo sensacinga žinia: „Santarvės centras“ pagaliau pripažino Latvijos okupacijos faktą. Tiesa, kaip vėliau paaiškėjo, tai nebuvo oficialus pareiškimas – frazę „50 sovietų okupacijos metų“ N. Ušakovas pasakė užsienio diplomatams skirtame priėmime.
Už šią frazę N. Ušakovą pagyrė daugelis politikų, tarp jų – ir buvusi prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.
Anot latvių politikų, vienam partijos vadovų ištarus tokią frazę, „Santarvės centras“ jau gali tikėtis būti pakviestas į koaliciją. Tiesa, dalis politikų pageidauja, kad N. Ušakovo frazė virstu oficialiu pareiškimu, perskaitytu spaudos konferencijoje.
Sąlygas kelia ir „Santarvės centras“
Reaguodamas į pasigirdusius komentarus N. Ušakovas pareiške, kad jo politinis susivienijimas derybose dėl koalicijos dalyvaus tik tuomet, jei dešinieji partneriai viešai pareikš, kad visi šalyje gyvenantys rusai nėra okupantai , kad prieš juos niekada nebus imtasi jokių represijų. Ar į tokius reikalavimus bus atsižvelgta, dar neaišku.
Formuoti naują koaliciją bus sunku – visi galimi jos modeliai yra rizikingi.
Pasak buvusios prezidentes V. Vykės-Freibergos, po šių rinkimų politinė padėtis tikrai nepagerės. Priešingai – ji taps dar sudetingesnė, negu prieš rinkimus. V. Vykė-Freiberga abejoja, ar į parlamentą patekusios latviškos dešiniosios partijos vienos sugebės suburti darnią koaliciją.
Dalis apžvalgininkų įsitikinę, kad Latvijai būtina nacionalinio susitaikymo vyriausybė, kurią sudarytų V. Zatlero reformų partija, „Vienybė“ bei „Santarvės centras“. Vadovauti tokiai vyriausybei galėtų dabartinis premjeras V. Dombrovskis, kurio kandidatūrai pritartų, kaip teigiama, ir tarptautiniai kreditoriai. Be to, ir patys latvių politikai V. Dombrovskį sieja su ekonominiu bei finansiniu stabilumu šalyje.
Gali padidėti įtampa
Jei rinkimus laimėjęs „Santarvės centras“ nebus pakviestas į koaliciją, apžvalgininkų nuomone, tarpnacionalinė įtampa šalyje tik padidės, o per kitus rinkimus „Santarvės centrą“ parems dar daugiau rinkėjų. Tačiau jei „Santarvės centras“ taps koalicijos partneriu, gali būti, kad ne tik keisis Latvijos užsienio politika, bet ir padidėtų Rusijos įtaka Latvijai.
Yra neoficialios informacijos apie prezidentui Andriui Bėrziniui daromą kai kurių Vakarų šalių spaudimą įsileisti „Santarvės centrą“ į koaliciją.
Beje, yra neoficialios informacijos apie prezidentui Andriui Bėrziniui daromą kai kurių Vakarų šalių spaudimą įsileisti „Santarvės centrą“ į koaliciją. Spėjama, kad Vakarai taip tikisi sumažinti įtampą Latvijoje ir apraminti Rusija.
A. Berzinio konsultacijos su partijomis prasidės rugsėjo pabaigoje.
Oligarchų įtaka sumažės?
Paleistasis parlamentas tuomečio prezidento V. Zatlero rūstybę užsitraukė po to, kai šių metų pavasarį neleifo atlikti kratos tuomečio parlamentaro ir vienu itakingiausių oligarchų laikomo Ainaro Šleserio bute.
Netrukus nuskambėjo V. Zatlero pareiškimas apie skelbiamą referendumą dėl parlamento paleidimo, nes parlamentarai atvirais ryšiais susiję su oligarchais.
Kilus šiam ažiotažui, A.Šleserio bei jo vadovaujamos Latvijos pirmosios partijos/ „Latvijos kelio“ populiarumas labai sumažėjo. Šiai politinei jėgai vakar vykusiuose rinkimuose patekti į parlamentą nepavyko.
A. Šleseris pareiškė, kad kitą savaitę atsistatydins iš partijos vadovo pareigų. Kalbama ir apie mažėjančią Ventspilio mero A. Lembergo įtaką.
Pasak socialantropologo Klavo Sedlenieko, vis dažniau A. Lembergui prieštaraujama jo kontroliuojamoje Žaliųjų ir valstiečių sąjungoje. K. Sedleniekas isitikines, kad nuo A. Lembergo nusisuko ir jo aplinkos žmogumi laikytas prezidentas A. Bėrzinis.
Tuo metu neseniai dėl skandalų pačios užsidariusios Liaudies partijos buvęs įkūrėjas bei įtakingu oligarchu laikomas Andris Škėlė pareiškė visiems laikams pasitraukęs iš didžiosios politikos ir dabar užsiimsiąs pienininkyste.
