Iki 2027-ųjų pabaigos Lietuvoje tikimasi dislokuoti 5 tūkst. vokiečių karių ir personalo, sako Vokietijos Gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janas Stossas, penktadienį oficialiai pradėjus Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo statybas.
„Mūsų pusė taip pat intensyviai dirba, kad Vokietijos brigada būtų dislokuota Lietuvoje. Šiuo metu ji išaugo iki 2 tūkstančių vyrų ir moterų“, – kalbėjo Rūdninkų poligone apsilankęs Vokietijos Gynybos ministerijos valstybės sekretorius.
„Iki kitų metų pabaigos tikimės, kad čia, Lietuvoje, bus dislokuota apie 5 tūkstančius Vokietijos karių ir civilinio personalo narių“, – nurodė J. Stossas.
Karinė bazė keliems tūkstančiams karių
Nuo liepos 13-osios įsigaliojo „Merko statyba“ ir Krašto apsaugos ministerijos pasirašytos viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartys dėl Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo B ir C dalių projektavimo, statybos ir infrastruktūros priežiūros.
Ministerijos duomenimis, antrojo etapo B ir C dalių bendra nominali vertė gali siekti apie 700 mln. eurų (be PVM).
Antrajame Rūdninkų karinio miestelio statybų etape tikimasi sukurti visą reikalingą modernią karinę infrastruktūra.
Karinio poligono teritorijoje žadama įrengti kelius, takus, aikšteles, lauko apšvietimą, lietaus surinkimo sistemas ir sutvarkyti aplinką.
Planuojama, kad užbaigus statybas, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, 170 hektarų plote įsikurs karinė bazė, skirta keliems tūkstančiams karių.
Berlynas dar 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Pirmieji – jau rudenį
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog pirmieji vokiečių kariai į Rūdninkų karinį miestelį kelsis jau šį rudenį.
„Mūsų bendras tikslas – iki kitų metų pabaigos sukurti visą prioritetinę infrastruktūrą Vokietijos brigadai Lietuvoje. Šis projektas – daugiau nei statybos, tai yra ilgalaikė viešo ir privataus sektoriaus partnerystė. (…) Noriu padėkoti mūsų rangovams, tiek ir mūsų pirmosios dalies, kuri, kalbant apie terminus, bus baigiama dešimt mėnesių anksčiau ir jau šių metų rudenį čia kelsis pirmieji kariai“, – žurnalistams karinio miestelio statybvietėje penktadienį sakė R. Kaunas.
Ministras taip pat pažymėjo, kad šis projektas yra matomas kaip „sėkmės istorija“, o jo kelrodė žvaigždė – tokie projektai kaip Niujorke esantis „Empire State Building“, Pentagono kompleksas.
Premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, institucijų pareiga – pasirūpinti sąjungininkų gyvenimo sąlygomis, jiems atvykstant ginti Lietuvos saugumo.
