Liūdynės gyventojai pasipiktinę
Šiemet pirmąją premjerą – Germano Grekovo „Hanana, kelkis ir
eik“ žiūrovams pristatęs Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras žadėjo
šokiruoti ir sukrėsti žiūrovus iki pat sielos gelmių, atvirai kalbėdamas apie
posovietinio kaimo skaudulius: skurdą, alkoholizmą, emocinę ir fizinę prievartą,
kartais – ir kraujomaišą.
Tačiau teatralų sumanymą visus personažus pavadinti
lietuviškais vardais, tarp jų – ir ožį, bei pasirinkti lietuvišką vietovardį,
kur vyksta veiksmas – Liūdynė, suprato ne visi žiūrovai.
Liūdyniečius šokiravo, kad tokiame, jų nuomone, negatyviame
kontekste minimas Liūdynės vardas, ir jie pareikalavo teatro vadovų viešai
atsiprašyti.
Jau per patį pirmąjį spektaklį kaunietei aktorei Inesai
Paliulytei, kuri atliko sūnaus prievartautos motinos vaidmenį, paminėjus
Liūdynės kaimą, nuvilnijo žiūrovų šnabždesys.
Netrukus didžiulis pasipiktinimas apėmė net ir spektaklio
nemačiusius Liūdynės gyventojus. Vakar kaimo bendruomenės pirmininkė Laima
Ivanovienė, spaudoje perskaičiusi apie į sceną perkeltą Liūdynę, turėjusią
simbolizuoti užkampį su skurstančiais, girtaujančiais ir smurtaujančiais, bet
širdyje vis tiek išsaugojusiais žmogiškumą gyventojais, teatro direktoriaus
Romualdo Vikšraičio paprašė pasiaiškinti.
„Liūdynė yra pavyzdinė gyvenvietė su mokykla, biblioteka,
saviveiklos kolektyvais, darbščiais ir kūrybingais žmonėmis. Mus labai įžeidė,
kad Liūdynės vardas minimas tokiame negatyviame kontekste“, – piktinosi
bendruomenės pirmininkė.
Kaltę suvertė žurnalistams
Teatro vadovas bendruomenės pirmininkei pareiškė, kad
spektaklyje Liūdynės vardas neminimas. Jis dėjosi labai nustebęs ir pasipiktinęs
spaudoje perskaitęs, kad spektaklio veiksmas vyksta Liūdynėje.
„Aš neatkartosiu R.Vikšraičio kalbos pažodžiui, bet jis
pareiškė, kad Liūdynės pavadinimas spektaklyje neminimas.
Apie Liūdynę esą nebuvo užsiminta ir žurnalistams. Iš pokalbio
su R.Vikšraičiu man susidarė įspūdis, kad tai tiesiog pačių žurnalistų
prasimanymas“, – vakar „Sekundei“ tvirtino L.Ivanovienė.
Teatro direktorius jai įteikė du kvietimus į spektaklį „Hanana,
kelkis ir eik“, kuris vyks šiandien.
„Sekundė“ L.Ivanovienę patikino, kad prieš premjerą miesto
žiniasklaidos atstovams surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir
R.Vikšraitis, spektaklio kūrėjai patys papasakojo pasirinkę Liūdynės
vietovardį.
L.Ivanovienė sakė prašysianti rajono mero Povilo Žagunio
pagalbos siekiant viešo teatralų atsiprašymo.
Vis primena praeitį
Pasak L.Ivanovienės, gyventojams labai skaudu, jog Liūdynė
tapatinama su sąvartynu ir asocialiu gyvenimu.
Tarybiniais metais šalia kaimo buvo iškastos duobės, į kurias
atliekas pylė spirito ir mielių gamykla. Duobės skleidė baisų dvoką. Vėliau dar
vienu kaimo pūliniu virto atsiradęs sąvartynas, traukęs vadinamuosius bomžus iš
viso Panevėžio rajono.
Į Liūdynę kėlėsi butus dėl asocialaus gyvenimo praradę
miestiečiai ir rausdavosi sąvartyne.
Tačiau tai buvo senokai, dabar Liūdynė visiškai kitokia. Joje
gyvena tvarkingi ir darbštūs žmonės. Pasak L.Ivanovienės, stikliuko mėgėjų likę
tik vienas kitas.
Netoliese esančiame Dvarininkų kaime veikiantis sąvartynas
modernizuotas.
Bendruomenės pirmininkė teatralų sumanymą prototipu pasirinkti
Liūdynę vertina kaip labai nevykusį.
Direktorius griebėsi melo
J.Miltinio dramos teatras prieš premjerą „Hanana, kelkis ir
eik“ žiniasklaidos atstovams surengė spaudos konferenciją.
Per ją viešai buvo pareikšta, kad spektaklio veiksmas vyksta
Liūdynėje, taip pat minimas Saločių pavadinimas.
Kūrėjai aiškino, kad spektaklio personažams duoti lietuviški
vardai ir parinkti lietuviški vietovardžiai siekiant rusų dramaturgo pjesę
padaryti suprantamesnę Lietuvos žiūrovams.
„Sekundei“ pasiteiravus, kodėl pasirinktas būtent Liūdynės
vietovardis, aktoriai samprotavo, kad šalia šio kaimo yra sąvartynas, kuriame
kažkada rausdavosi „bomžai“, daug bedarbių.
Pasak aktorių, Liūdynė tarsi simbolizuoja ekonominės ir
dvasinės krizės apimtą kaimą. Tokių liūdynių esą gali rasti bet kuriame Lietuvos
kampelyje.
„Aš niekada nebuvau Liūdynėje, bet norėčiau apsilankyti.
Įsivaizduoju, kad šis kaimas panašus į netoli Kauno esančią Ruklą ar
Didžiasalį“, – tada kalbėjo I.Paliulytė.
Apie kilusį skandalą „Sekundė“ vakar norėjo pasikalbėti su
teatro direktoriumi R.Vikšraičiu, tačiau jis neatsiliepė nei paprastu, nei
mobiliuoju telefonu.
Jo sekretorė teigė, kad direktorius labai užsiėmęs. Paklausta,
ar būtų galima su juo susitarti dėl pokalbio laiko, ji pakartojo, kad vadovas
labai užimtas.
Vieno dienraščio žurnalistei vis dėlto pavyko užklupti
R.Vikšraitį teatre, tačiau jis atsisakė kalbėtis motyvuodamas užimtumu.
Žurnalistę direktorius patikino, kad jai bus pasigirdę, jog
spektak-lyje minimas Liūdynės vardas.
Paprieštaravus, jog tai girdėjo ir daugiau žiniasklaidos
atstovų, R.Vikšraitis pareiškė, kad nutrauksiąs santykius su jos atstovaujamu
laikraščiu.
Aktorė nustebo
Skirtingai nei teatro direktorius, aktorė I.Paliulytė neneigė
spektaklyje minėjusi Liūdynės pavadinimą.
Aktorė nustebo, kad šio kaimo gyventojai dėl to įsižeidė. Ji
mano, kad dėl to kaltas provincialumas.
„Spektaklis baigiasi žmogaus prisikėlimu, atgimimu. Aš
linkėčiau jiems čia įžvelgti pozityvą ir tai susieti su Liūdynės atgimimu. Jeigu
jau taip skaudžiai reaguojama, galiu daugiau neminėti Liūdynės pavadinimo“, –
„Sekundei“ teigė aktorė.
Inga SMALSKIENĖ
