Stebuklų būna, o tikėti jais ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas. Taip šiomis dienomis kalba Ramygalos miestelio gyventojai, aptardami praėjusį šeštadienį grybauti išėjusios ir miške skradžiai žemę pradingusios vietos gyventojos 76 metų Bronės Pakeltienės atsiradimą po penkių parų.
Parvežė pakeleivinga mašina
Senolės paieškai buvo pasitelktos kelios dešimtys viešojo saugumo tarnybos karių iš Vilniaus, pasieniečių sraigtasparnis, kinologai su tarnybiniais šunimis, jos ieškojo gerai netoliese esančius miškus pažįstantys aplinkinių kaimų gyventojai.
Tačiau kelias dienas trukusi paieška rezultatų nedavė.
Praėjusį ketvirtadienį B.Pakeltienė gyva ir sveika, tik pavargusi ir iki kraujo pritrintomis kojomis atsirado savo namuose Ramygaloje. Artimiesiems senutė paaiškino, kad išėjusi iš miško susistabdė pakeleivingą automobilį ir šis ją parvežė namo. Tą patį pensininkė pakartojo ir policijos pareigūnams.
Pastarieji trauko pečiais – aplinkui esantys miškai iššukuoti skersai išilgai, bet rasti pradingusiosios nepavyko. Visiems sunku patikėti, kaip senyvai moteriai pavyko penkias paras išgyventi miške, kai naktimis tebuvo vos keli laipsniai šilumos ir lijo. Dar keisčiau, kad senolė grįžo su pilnu krepšiu grybų.
B.Pakeltienė sako, kad ją išgelbėjo Švenčiausioji Mergelė Marija.
Matė ir angelus, ir velnius
B.Pakeltienė dviračiu į Mėtytinių mišką grybauti išvažiavo praėjusio šeštadienio pavakarę ir dingo. Jos dviratis buvo aptiktas pamiškėje.
Sekmadienį motinos namuose neradusi dukra kreipėsi į policiją. Moteris nuogąstavo, kad nestiprios širdies motinai miške galėjo pasidaryti bloga.
Tą pačią dieną buvo pradėta dingusiosios paieška. Ji buvo tęsiama ir pirmadienį, ir antradienį. Mišką naršė kariai, policijos pareigūnai su šunimis. Jiems sekti senoliais pėdsakais trukdė nulijęs lietus. Vienas keturkojis pelkėje vos negavo galo.
Sraigtasparnis suko ratus virš miško, apžvalgė netoliese esantį rapsų lauką. Ramygaliečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai išvaikščiojo grybingas vietas, kuriose galimai galėjo lankytis senutė, tačiau veltui.
„Sekundei“ B.Pakeltienė vakar patikino klaidžiojusi visą tą laiką. Moteris vardijo iš eilės savaitės dienas, kuriomis ji klajojo, smulkiai pasakojo, kaip blaškėsi po mišką.
Kaip pasakojo senolė, kai šeštadienį iki sutemų nebeišėjo iš miško, suprato pasiklydusi. Suėmus miegui ji atsigulė tiesiog ant žolės, buvo labai šalta, nes vilkėjo plonus drabužius. Atsikėlė vos tik prašvito ir vėl patraukė mišku, tikėdamasi iš jo išeiti, kol nuvargusi nugriuvo ant šaltos žemės.
Pilną krepšį grybų ji išpylė, nes šie jau buvo supuvę. Eidama pamatė labai gražių kempinių, jų įsidėjo į krepšį. Mat galvojo netrukus rasianti kelią namo.
Moteris sakė girdėjusi kažkur ūžiant mašinas, tarsi mėgino eiti numanomo kelio link, bet jo kažkodėl nepriėjo. B.Pakeltienė mena lyg ir mačiusi sraigtasparnį, bet nesumojusi, kaip atkreipti juo skrendančiųjų dėmesį į save.
Pensininkė tvirtino visas tas dienas miške valgiusi uogas – jos padėjo malšinti troškulį ir alkį. Didžiausią nepatogumą ji kentė dėl šlapių kojų – guminius batus moteris prisėmė vandens. Jų nenusimovė ir vandens neišpylė, nes bijojo, kad ištrauktos kojos akimirksniu ištins ir į batus nebelįs.
Pasak B.Pakeltienės, penktą klajonių miške dieną staiga išvydusi baltus drabužius vilkinčią Švč. Mergelę Mariją, o kitapus, medyje, – du sėdinčius velnius. Nelabieji jai mojo, kviesdami prieiti arčiau, bet moteris pareiškė su šėtonu nedraugaujanti, nes mylinti Dievą.
„Mane Švč. Mergelė Marija ir išvedė iš miško. Ji rodė kelią, o aš ėjau iš paskos“, – kalbėjo moteris.
Išėjusi iš miško susistabdė automobilį ir šis ją parvežė namo.
Miestelis jau buvo palaidojęs
Vietiniai gyventojai labai nesistebi B.Pakeltienės pasakojimu regėjus Švč. Mergelę Mariją. Moteris garsėja pamaldumu, uoliai lanko bažnyčią. Prie savo namų ji pasistačiusi masyvų kryžių.
„Nieko keisto, kad labai tikintis, išsekęs žmogus regi vizijas“, – svarsto jie.
Per tas penkias dienas, kol B.Pakeltienė buvo pradingusi, Ramygaloje pasklido įvairiausių gandų. Vieni kalbėjo, kad senutė rasta negyva pelkėje, kiti – kad sukniubusi po medžiu.
„Mano dukra buvo pas burtininkę, tai ji pasakė, kad aš gyva ir atsirasiu. Taip ir buvo“, – sakė senutė. Jai net neprireikė rimtesnės medikų pagalbos.
Kaip pasakojo B.Pakeltienė, jai grįžus namo, dukra iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai pasiūlė važiuoti į ligoninę, bet ji atsisakiusi.
Moters teigimu, geriausi jos gydytojai yra Jėzus ir Švenčiausioji Mergelė Marija.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
