Valstybės prezidento pareigos – paprastai aukščiausias postas, apie kurį gali svajoti politikai. O kas toliau? IQ apžvelgia, ką veikia buvę šalių vadovai.
Pasibaigus antrajai kadencijai Daliai Grybauskaitei dar bus per anksti išeiti į pensiją ir rašyti memuarus. Kaip ir daugelis kitų aukščiausias pareigas ėjusių politikų, ji greičiausiai tęs politinę veiklą, bet jau tarptautiniu lygiu.
Dar prieš prezidento rinkimus tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidoje šmėžavo spėlionės, ar D. Grybauskaitė neketina grįžti dirbti į Briuselį – šį kartą galbūt kaip ES prezidentė ar Europos Komisijos vadovė. Tačiau apsisprendusi dalyvauti rinkimuose ir juos laimėjusi, D. Grybauskaitė aiškiai pareiškė jokių kitų pasiūlymų nesvarstysianti.
Po penkerių metų tokios kalbos gali pasikartoti. Ypač palanku tai, kad Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento bei Europos Komisijos kadencijos sutampa. Tačiau svarbiausios ES pozicijos nėra buvusių valstybės vadovų „auksinis pensionas“ – tam neužtenka praeities nuopelnų. ES prezidento, Europos Komisijos prezidento ar vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai skyrimas yra šalių narių, ypač didžiųjų valstybių, intensyvių derybų rezultatas.
Nuo scenos – į šešėlį
Nemaža dalis valstybių vadovų, baigę savo kadencijas, liko ES politikoje, tačiau anaiptol ne aukščiausiuose postuose.
Buvęs Lenkijos prezidentas Alexanderis Kwaśniewskis, baigęs savo prezidentavimą 2005 m., ėmėsi dėstytojo veiklos Džordžtauno universitete. 2008 m. jis paskirtas nevyriausybinės organizacijos Europos tolerancijos ir susitaikymo tarybos pirmininku. 2012-aisiais A. Kwaśniewskis kartu su buvusiu Europos Parlamento pirmininku Patu Coxu tapo ES tarpininkais Ukrainoje – jie bandė derėtis dėl buvusios tos šalies premjerės Julijos Tymošenko paleidimo iš kalėjimo bei Ukrainos galimybių pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. Po revoliucijos buvęs Lenkijos vadovas tapo privačios Ukrainos dujų ir naftos gavybos bendrovės „Burisma“ direktorių tarybos nariu.
Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga baigusi kadenciją tapo įvairių ekspertinių organizacijų ir klubų nare. 2007 m. ji paskirta ES ilgojo laikotarpio ateities refleksijų grupės viceprezidente, 2008 m. įsijungė į Europos tolerancijos ir susitaikymo tarybą, 2013 m. tapo Madrido klubo, vienijančio apie 90 buvusių aukščiausių valstybių vadovų ir politikų, prezidente. V. Vykė-Freiberga minėta kaip galima kandidatė į ES Tarybos prezidento postą, tačiau pasirinktas Hermanas Van Rompuy. Nors turi įvairių pareigų, pastaraisiais metais buvusi Latvijos prezidentė nelabai pastebima Europos politikoje.
Ilgametė Suomijos vadovė Tarja Halonen, baigusi prezidentauti 2012 m., taip pat įsitraukė į daugybės nevyriausybinių organizacijų veiklą. Šiuo metu ji yra Pasaulio moterų lyderių tarybos pirmininkė, Oslo taikos ir žmogaus teisių centro globėjų tarybos narė.
Vienas ryškiausių Europos politikų – buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Tony Blairas. Atsistatydinęs 2007 m., jis buvo paskirtas specialiuoju pasiuntiniu Artimuosiuose Rytuose, žydų ir palestiniečių konflikto tarpininku. T. Blairas turėjo atstovauti Jungtinių Tautų Organizacijai, ES, JAV ir Rusijai, jis buvo parengęs specialų taikos planą, tačiau pastangos ypatingų rezultatų nedavė.
Mažesnių valstybių vadovai karjerą dažnai tęsia ES institucijose. Buvę Estijos ir Latvijos premjerai Andrusas Ansipas ir Valdis Dombrovskis greičiausiai gaus galimybę padirbėti Europos Komisijoje – jie turėtų būti siūlomi eurokomisarais. Buvęs Estijos premjeras Siimas Kallas jau nuo 2004 m. buvo Europos Komisijos narys.
Vis dėlto ne visi kadencijas baigę valstybių vadovai ieško naujų politinių iššūkių. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pralaimėjęs kovą rinkimuose 2012 m., nusprendė pasitraukti iš aktyvios politikos, nors jam tik 59-eri. Tokį sprendimą greičiausiai lėmė smunkantis politinis populiarumas ir nuovargis nuo žiniasklaidos dėmesio ir kritikos.
D. Grybauskaitei toks likimas kol kas mažai tikėtinas. Po penkerių metų greičiausiai vėl matysime antraštes, kad Lietuvos prezidentė gali būti tarp kandidatų į aukščiausius ES ar kitos tarptautinės organizacijos postus.
