Pirmą kartą atsivėrus galimybei savivaldybių merus rinkti tiesiogiai, prie politinių lenktynių starto linijos kartu su partijomis stojo ir revoliuciją savivaldoje žadantys visuomeniniai komitetai.
„Sekundės“ archyvo nuotr.
Dėl valdžios postų Panevėžyje su partijomis susirungs trys komitetai, rajone – vienas.
Partijas viena po kitos purtant skandalams, tiesiogiai išrinktą merą kaip gelbėtoją nuo korupcijos ir netvarkos matančius rinkėjus bandoma vilioti kandidatais, pridengtais nepartinių skraistėmis. Tačiau šios dažnai slepia ilgą politinę uodegą.
Miesto ir rajono valdžią nusiteikusių šturmuoti komitetų sąrašuose greta aktyvių visuomenės veikėjų, dar neragavusių politiko duonos, didelė dalis – ir sočiai jos jau prisivalgiusiųjų. Buvę aktyvūs politiniai veikėjai, prieš tiesioginius mero rinkimus išsižadėję partinės priklausomybės, – signalas apie prasidėjusią partijų pabaigos pradžią ar paprasčiausias permainų trokštančių rinkėjų akių dūmimas?
Dėl skaičiaus tinka visi
Į mero kėdę besitaikančio atsisėsti Tarybos nario Gintaro Šileikio kariauna panašesnė į naujamečio vakarėlio svečių sąrašą nei žmonių, ateinančių keisti Panevėžio.
Kandidato į merus komandoje – šeimos, keletas verslininkų, didžėjus – vieno naktinio klubo vadovas. Dažno jų pavardė plačiajai visuomenei dar negirdėta, tačiau yra ir tokių, kurie žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose buvo linksniuojami ilgokai. Toks – Vidas Balakauskas, Velžio komunalinio ūkio direktorius. Buvęs verslininkas ir politikas sparčiai kopė karjeros laiptais, kol sustabdė prokurorai.
Naujosios sąjungos narys, vėliau pramogų verslo atstovo Arūno Valinsko suburtos Tautos prisikėlimo partijos deleguotas į Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojus V. Balakauskas 2011-aisiais Apylinkės teismo nuteistas 3,6 metų realia laisvės atėmimo bausme dėl pasikėsinimo apgaule įgyti Europos Sąjungos paramą.
Tokį sprendimą apskundęs Apygardos teismui V. Balakauskas išėjo iškelta galva – teismas konstatavo, kad pagrindiniam liudininkui pasitraukus iš gyvenimo, kaltinimai nuteistajam buvo grįsti tik prielaidomis, o ne tvirtais įrodymais.
Tiesa, atrodo, kad šis žmogus komitetui reikalingas dėl skaičiaus. G. Šileikis patvirtino, kad kandidatų į miesto Tarybą sąraše V. Balakausko pavardės nebus.
Laimę bandys dar kartą
Kaip nepartinis į kandidatų prie mero kabineto eilę stojęs G. Šileikis niekada neslėpė turįs didelių politinių ambicijų. Sėkmingiausi jam buvo 1996–2008 m., praleisti Seime. Vėliau Seimo durys Panevėžio politikui užsitrenkė. Prieš porą metų Vakarinėje vienmandatėje apygardoje dar bandžiusiam išnaudoti šansą sugrįžti į didžiąją politiką G. Šileikiui rinkėjai nebuvo malonūs.
O pastaraisiais metais nuo jo nusisuko ir partijos kolegos. Liberalų sąjūdžio Panevėžio skyrius G. Šileikį nubaudė – sustabdė jo narystę partijoje. Motyvas – negebėjimas dirbti komandoje ir savęs iškėlimas aukščiau kolegų.
Dabar G. Šileikis stengsis atsirevanšuoti tiesioginiuose mero rinkimuose.
Politikas mato ne vieną savo privalumą kovoje dėl Panevėžio mero regalijų.
„Patirtis politiniame gyvenime, trys kadencijos Seime, darbas apskrityje ir savivaldoje, sugebėjimas suburti iniciatyvią komandą ir žinojimas, su kuo tartis Seime, Vyriausybėje ir ministerijose“, – savo privalumus vardija G. Šileikis.
Kodėl apie save taip gerai manantis politikas – dar ne meras? Kandidatas ginasi, esą jo politinėje karjeroje koją pakišo Panevėžio valdančiųjų partijų susitarimai, o juos lėmė verslo grupuotės.
Geras žmogus – irgi profesija
Visuomeninis komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą kartu“ – žmonės, neturintys viešojo valdymo patirties, neragavę vadovų duonos, bet neabejojantys savo kompetencija valdyti Aukštaitijos sostinę. Anot Seimo nario Povilo Urbšio, komiteto kandidatų sąraše nebus nei direktorių, nei partinės nomenklatūros žmonių. Jo pagrindas savivaldos rinkimuose – tiesiog geri ir sąžiningi žmonės.
„Ilgai buvo kalama į galvą, kad geras žmogus – ne profesija. Buvo kišami kompetentingi specialistai, administratoriai. Ar situacija, kokią matome mieste, nėra tokio pasirinkimo pasekmė? Jei man reikėtų rinktis kompetenciją ar vertybes, aš rinkčiausi pastarąsias“, – „Sekundei“ teigė Seimo narys.
Šio komiteto į merus keliamas architektas Rytis Račkauskas vis dėlto jau ragavęs vietos politikos duonos. Miesto Taryboje jam teko dirbti 1990–1997 m. Nuo tada pasitraukęs iš aktyvios politikos R. Račkauskas ėmėsi verslo – įkūrė projektavimo biurą.
„Patirtis nedingsta uždarius duris. Esu pakankamai uostęs organizacinio darbo. Manau, kad man užtenka patirties, net neabejoju, kad – ir kompetencijos“, – paklaustas apie patirtį tvirtino kandidatas į merus.
Proletariškos idėjos
Surinkęs komandą startuoti politinėse varžytuvėse dėl vietos Panevėžio taryboje ir mero kėdės, pats P. Urbšys nusprendė pasilikti Seime, tačiau politinei reklamai išnaudoti savo pavardę.
„Norisi, kad sąrašas būtų atpažįstamas. Pavardė – aiški nuoroda rinkėjui“, – jos paminėjimą komiteto pavadinime aiškina P. Urbšys.
Prieš porą metų Seimo rinkimuose jam politinį kapitalą padėjo sukrauti buvusios Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko pareigos. Akivaizdu, kad ir savivaldos rinkimuose bus bandomas išnaudoti P. Urbšio – kovotojo su korumpuotais politikais – įvaizdis.
Šio nepartinio sąrašo vedlys nė neslepia rinkėjams nepasiūlysiantys nieko materialaus – jų rinkimų kampanijoje nebus kalbos apie išasfaltuoti numatytas daugiabučių kiemų įvažas ar lopomas gatves.
„Mes ateiname ne valdyti, o tarnauti žmonėms“, – proletariškos idėjos girdėti komiteto sudarytojo kalboje.
Jei rinkėjai P. Urbšio sąrašu taip pat patikės, kaip juo pačiu prieš porą metų, seimūnas neslepia, kad su kai kuriomis partijomis ir politikais Taryboje sunkiai rištųsi kalba.
„Atsakingai galiu pareikšti: nesutiksime, kad V. Satkevičius ir K. Nakutytė liktų tarp miesto vadovų. Asmeniškai aš abejočiau ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais. Ir nustebtume, jei Panevėžys taptų Kėdainių kniaziaus filialu“, – karingai nusiteikęs P. Urbšys.
Verslininkai traukia į politiką
Nors Laisvosios rinkos institutas pagyrė Panevėžio savivaldybę už gebėjimus pritraukti užsienio investicijas, miesto verslininkai taktiškai prasitarė, kad didžiausias valdžios nuopelnas buvo netrukdyti jiems dirbti.
Sumoję, kad vien tik to neužtenka, Panevėžio verslininkai nusprendė patys pasukti į politiką. Visuomeninis komitetas „Mums svarbu“ – neabejotinai didžiausia artėjančių rinkimų naujiena ir intriga. Verslininkų sąrašu pramintame komitete – Panevėžio pramonininkų asociacijos lyderiai, įmonių vadovai. Kad verslo sąrašas rinkėjams atrodytų patraukliau, į jį įtraukti mokslo, kultūros, meno ir kitų sričių atstovai.
Į pirmąsias pozicijas verslininkai iškėlė irgi mokslo atstovą, bet turintį politinės patirties. Komitetas į merus siūlo Panevėžio kolegijos Praktinio mokymo centro vadovą Kęstutį Lukoševičių, ketvirtus metus dirbantį miesto Taryboje.
Nors yra nepartinis, K. Lukoševičius pelnęs didžiulį dabartinių valdančiųjų pasitikėjimą. Jam patikėtos strateginių Savivaldybės įmonių „Panevėžio energijos“ bei Autobusų parko stebėtojų tarybų pirmininko vietos.
„Mane patį nustebino, kad manyje pamatė potencialą būti meru“, – tvirtina K. Lukoševičius.
Bažnyčios klausimas – egzaminas kandidatui
Kandidatas neigia, kad už tokio netikėto pasiūlymo gali slypėti kieno nors ir asmeniniai interesai.
„Išankstinių reikalavimų, nuostatų ir įsipareigojimų nėra“, – teigia K. Lukoševičius.
Vis dėlto vienas šio komiteto iniciatorių – prekybos ir paslaugų centro įkūrėjas Arūnas Žemaitis – gali turėti ir labai didelių interesų, nors jo pavardės sąraše nėra.
Pastaraisiais mėnesiais Savivaldybė atakuojama kurijos prašymais paremti prekybos centro pašonėje, verslininko suteiktame sklype, jau kitąmet prasidėsiančias bažnyčios statybas. Kai miesto valdančiųjų svarstymai patenkinti dvasininkijos pageidavimą sukėlė ažiotažą, Savivaldybė surado būdą, kaip ir vilką pasotinti, ir avį palikti sveiką.
Jau šią savaitę miesto Taryboje bus balsuojama dėl naujos tvarkos, pagal kurią iš kiauro miesto biudžeto galėtų būtų remiamos Panevėžyje veikiančios religinės bendruomenės. Nors iki posėdžio teliko trys dienos, kaip balsuos, K. Lukoševičius ginasi dar neapsisprendęs.
Ar paremti Savivaldybei bažnyčios, akivaizdžiai atnešiančios materialinės naudos prekybos centrui, statybas, kandidatas į merus irgi tiesaus atsakymo vengia.
„Visada verta prisidėti, tik kokia forma ir kaip. Čia nebūtinai finansinis klausimas. Moralinio pritarimo forma. Savivaldybės biudžetas šiandien kiauras. Galime remti, bet ar leidžia galimybės, kai yra skola. Reikia svarstyti, ar lįsti į didesnę skolą, ar ieškoti kitų galimybių“, – abstraktus K. Lukoševičius.
Prieš rinkimus paliko partiją
Kaip nepartinė kandidatė į rajono mero kėdę taikosi atsisėsti aršiosios konservatorės vardą pelniusi rajono Tarybos narė, Panevėžio slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.
Jos 55-ių narių komitete – ne vieno konservatoriaus pavardė. Tarp jų – ne tik rajono, bet ir intrigų suskaldyto ir tik iš antro karto kandidatų į savivaldos rinkimus sąrašą sugebėjusio suformuoti miesto skyriaus narių.
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktame V. Grigienės visuomenininkų sąraše nurodyti vos keli elektroninio pašto adresai. Iš penkių dešimčių politikės komandos žmonių net dvylika užrašė laiškų laukiantys Panevėžio slaugos ligoninės direktorės darbiniu elektroniniu adresu.
„Sąrašas – draugų ir bičiulių“, – paaiškino kandidatė.
17 metų Tėvynės sąjungai-krikščionims demokratams priklausanti V. Grigienė politinių bendražygių itin vertinama – partijos suvažiavime kolegos ją išrinkę tikrąja partijos tarybos nare. Tačiau V. Grigienė sustabdė narystę TS-LKD partijoje ir tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvauja savarankiškai.
Politikė aiškina nusivylusi TS-LKD partijos Panevėžio rajono skyriaus veikla.
„Išskyrė su partijos skyriaus vadovybe požiūris į politiką, partinę veiklą ir darbą Taryboje“, – teigia prieš pat rinkimus nuo konservatorių į šalį pasitraukusi kandidatė į merus.
12-a metų rajono Tarybos nare esanti V. Grigienė tikina netgi svarsčiusi trauktis iš aktyvios politikos.
„Kai draugai, bičiuliai paklausė, ar būdama tokio charakterio sugebėsiu tyliai gyventi, ar ketinu kraustytis iš rajono, supratau, kad nuo savęs nepabėgsiu. Vis tiek kišiu trigrašį“, – apsisprendimą aiškina V. Grigienė.
Svarstys, ar sukti atgal
Į rajono merus kandidatuojanti rajono bendruomenėje ryški politikė tiesioginiuose rinkimuose rungsis su partijos bičiuliu, viešojoje erdvėje retai matomu TS-LKD partijos rajono skyriaus pirmininku.
Jau dabar sekantieji vietos politikos aktualijas kalba, kad pastarojo šansai prieš efektingąją ir Tarybos posėdžiuose rajono valdžią aštriai kritikuojančią moterį – menkoki.
Dėl galimybės kelti kandidatūrą į rajono merus laikinai iš TS-LKD partijos pasitraukusios V. Grigienės narystės partijoje sustabdymas baigsis po metų. Ar sugrįš pas politinius bendražygius, kandidatė teigia atsakymo dar neturinti.
„Dešiniųjų pažiūrų neišsižadu ir nekeisiu, įpusėjęs šeštąją dešimtį žmogus nesikeičia“, – teigia V. Grigienė.
Rinkėjams muilina akis
Lauras Bielinis, politologas
Visuomeninių komitetų dalyvavimas savivaldos rinkimuose įneš demokratijos į vietos politiką. Visuomeninės organizacijos, nesvarbu, gausios ar ne, kuo labiau įsitraukia į politinį gyvenimą, tuo daugiau žmonių prisiima atsakomybę, o tai rodo pilietinės visuomenės augimą.
Partinių žmonių suformuoti sąrašai nėra tikrieji visuomeniniai judėjimai. Nors formaliai jie atitinka visuomenininkams keliamus kriterijus, tačiau praktiškai tai yra tų pačių partijų antro plano komandos, kurios po rinkimų veikiausiai susilies į vieną frakciją, o galbūt netgi sugrįš į partiją. Toks veidrodinių organizacijų formavimas tėra siekis gudrauti ir gal net apgauti rinkėją. Tikrosios visuomeninės organizacijos gimsta iš apačios, rinkėjų iniciatyva, o ne formuojamos politinių partijų veikėjų tam, kad dubliuotų jas per rinkimus.
Verslas irgi turi savų interesų ateiti į politiką. Savivalda sprendžia ne tik socialinius klausimus, bet ir ūkinius. Natūraliai į savivaldą verslas turi būti įtrauktas. Todėl manau, kad jo dalyvavimas rinkimuose nėra blogai, jei verslas iš tiesų matys save kaip sudėtinę savivaldos dalį, bet ne kaip dominuojančią jėgą, galinčią organizuoti ir valdyti regioną.
Visi – ir politinės partijos, ir bet koks visuomeninis komitetas – turi savanaudiškų interesų dominuoti, remdamasis savo pozicija, siekiais, lūkesčiais. Bet demokratija yra tuomet, kai vyrauja nuomonių įvairovė, o rezultatas – sutarimas tarp įvairias nuomones ir pozicijas turinčių jėgų.
Šansai nepartiniams provincijoje
Vladas Gaidys, sociologas
Lietuvoje veikia apie tris dešimtis partijų, vienijančių per 108 tūkst. narių.
Pasitikėjimas partijomis nuo 1998-ųjų yra panašaus lygmens. Jomis pasitiki apie 5–7 proc. visuomenės, nepasitiki – maždaug du trečdaliai. Lietuvos situacija niekuo neišskirtinė. Toks pat didelis nepasitikėjimas partijomis matomas daugelyje pasaulio šalių, bent jau visoje Europos Sąjungoje.
Priežastys visur vienodos: sisteminė partijų prigimtis, dideli pažadai prieš rinkimus ir jų neįvykdymas atėjus į valdžią, koalicijų nestabilumas, politinės išdavystės ir panašios. Bet iki šiol Lietuvoje nieko geresnio už partijas nebuvo sugalvota. Visuomeniniai komitetai gali pasirodyti partijomis nusivylusiems rinkėjams patrauklūs. Ypač jei komitetą sudaro įdomių žmonių kompanija ir vykdoma gera rinkimų kampanija. Didžiausią sėkmę visuomeniniams komitetams galima prognozuoti mažesnėse savivaldybėse. Jų gyventojai vieni kitus pažįsta ir rinkėjai balsuoja ne už partijos atstovą, o konkretų žmogų – įvertina, iš kokios šeimos kandidatas kilęs, kokią pats sukūręs, ar geras specialistas. Partinė priklausomybė šiuo atveju mažai prideda balų. Tačiau didžiuosiuose miestuose, kur nėra tiek asmeniškumo, rinkėjams labai svarbi partinė linija – dažniau balsuojama už partiją, o ne už konkrečią asmenybę joje.
Faktai
- Kovo 1-ąją savivaldos rinkimuose rengiasi dalyvauti 24 partijos, 57 visuomeniniai rinkimų komitetai ir 15 savarankiškų pretendentų į merus.
- Nepartiniai visuomeniniai komitetai valdžios sieks 29-iose iš 60-ies šalies savivaldybių.
- Daugiausia – po keturis visuomeninius komitetus įregistruota Kaune, Šiauliuose ir Alytuje.
- Panevėžio mieste, Raseinių, Šilutės rajonuose, Visagine – po tris.
- Klaipėdoje registruoti du nepartiniai sąrašai.
- Visi keliami kandidatų sąrašai ir kandidatai bus užregistruoti tik tuomet, kai sulauks pakankamo rinkėjų palaikymo. Reikiamų surinkti parašų skaičius svyruoja nuo 100 parašų Rietave iki 1700 parašų Vilniaus mieste. Kandidatuojantieji Kaune privalės surinkti ne mažiau kaip 1300, Klaipėdoje – 860, Šiauliuose – 570, Panevėžyje – 550 parašų.
- Užregistruoti partijų ir visuomeninių komitetų kandidatų, dalyvausiančių savivaldos rinkimuose, sąrašai bus paskelbti iki sausio 30 dienos.
- Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovo 1 dieną. Pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
