Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) vykstančio 19-ojo pasaulio
futbolo čempionato pirmajame pusfinalyje antradienį Olandijos rinktinė 3:2 (1:1)
įveikė Urugvajaus futbolininkus ir iškopė į finalą.
Pirmajame kėlinyje
abi komandos apsikeitė taikliais tolimais smūgiais – 18-ą minutę olandus į
priekį išvedė Džovanis van Bronkhorstas, o 41-ą minutę rezultatą išlygino Diegas
Forlanas.
70-ą minutę Wesley Sneijderis vėl sugrąžino pranašumą Olandijos
komandai, o po 3 minučių skirtumą padvigubino Arjenas Robenas. Jau per teisėjo
pridėtą laiką rezultatą sušvelnino urugvajietis Maksimilianas
Pereira.
Olandijos futbolininkai pasaulio čempionato finale žais trečiąjį
kartą, tačiau jie nė karto nėra tapę planetos čempionais.
Prieš tai pasaulio čempionato finale olandai žaidė 1974 ir 1978
metais.
Urugvajaus rinktinė pasaulio čempionato pusfinalyje žaidė po 40
metų pertraukos. 1930 ir 1950 metų pasaulio čempionai PAR kovos dėl bronzos
medalių.
Vienas Olandijos futbolo rinktinės lyderių Wesley Sneij-deris
po pergalingo pasaulio čempionato pusfinalio negalėjo suvaldyti teigiamų emocijų
antplūdžio.
W.Sneijderis pelnė antrąjį nugalėtojų įvartį, čempionate
pasižymėdamas jau penktą kartą ir rezultatyviausių žaidėjų sąraše pasivijęs
Ispanijos rinktinės puolėją Davidą Villą.
„Tai tiesiog neįtikėtina, – po mačo emocijomis
dalijosiW.Sneijderis. – Buvo labai sunki kova, tačiau viską atpirko pergalė.
Rungtynių pabaigoje pernelyg aprimome ir varžovams nedaug trūko, bet
svarbiausia, kad mes laimėjome. Niekam nesvarbu, kaip mes tai padarėme,
svarbiausia yra nugalėti. Vis dar nesuvokiame, kad esame finale.“
Milano „Inter“ futbolininkas, šiemet kol kas laimėjęs visus
įmanomus titulus, patikino, kad pergalė pasaulio čempionato finale pranoktų
visas kitas.
„Buvo puikūs metai ir klube, bet žaisti finaluose visada yra
jaudinamas dalykas. Čempionų lygos finalas buvo svarbiausios rungtynės klubiniu
lygiu, tačiau pasaulio čempionato finalas pranoksta viską. Dabar esame taip arti
galutinės pergalės. Pasistengsime pasidžiaugti šia pergale ir vėl sukaupsime
visą dėmesį lemiamam mačui“, – tikino W.Sneijderis.
Olandijos rinktinės vyriausiasis treneris Bertas Van Marwijkas
prisipažino antroje mačo dalyje skaičiavęs, kiek metų praėjo iki paskutinio
finalo, kuriame dalyvavo jo šalies komanda.
„Pirmas finalas po 1974 ir 1978 m., tai buvo mintis, nedavusi
man ramybės antrajame kėlinyje. Tokiai mažai šaliai tai yra pasididžiavimas, –
kalbėjo strategas. – Turėjome mušti ir ketvirtą įvartį, tada būtų buvę lengviau
paskutinėmis minutėmis. Tačiau tai yra pasaulio čempionatas. Nesvarbu, kaip tu
laimi, svarbu – rezultatas“.
Urugvajaus ekipos vairininkas Oscaras Tabarezas taip pat
negailėjo šiltų žodžių savo auklėtiniams.„Labai didžiuojuosi savo komanda. Mūsų
oponentai buvo stipresni, kai pradėjo mušti įvarčius. Vis dėlto mes ir taip
šiame čempionate nužygiavome labai toli, niekas to nesitikėjo. Tad ši mintis
atperka liūdesį po pralaimėjimo“, – teigė O.Tabarezas.
Parengė V. Meškauskas
Nuotr. Finalas. W.Sneiderio įvartis praktiškai
nulėmė rungtynių baigtį.
