Santechnikai uždirba
daugiau
Jau įprasta, kad keliose darbovietese pluša medikai, aktoriai, ugniagesiai.
Ypač dėl šeimos materialinės gerovės tenka stengtis vyrams, pasirinkusiems nepagrįstai nuvertintas profesijas. Tik ne kiekvienas iš jų drąsiai prisipažįsta, jog, pavyzdžiui, po technologijų, kūno kultūros ar fizikos pamokų mokykloje tenka eiti pas klientus kloti parketo, įrenginėti pirčių ar dažyti sienų.
Pedagogai ilgas vasaros atostogas išnaudoja lenkdami nugaras užsieniečiams – ir tik dėl to, kad galėtų išlaikyti šeimą.
Greitosios pagalbos automobilio vairavimas – pakankamai atsakingas bei svarbus darbas, tačiau atlygis už jį – varganas. Todėl nenuostabu, kad Greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) vairuotojus laisvu nuo budėjimo metu galima išvysti pardavinėjančius šlepetes, dirbančius autoservisuose ar vairuojančius taksi automobilius.
Panevėžio GMPS vadovas Vilius Mitka sako neklausinėjęs savo pavaldinių vairuotojų, ką šie veikia, kai nebudi stotyje, tačiau girdėjęs, kad vyrai turi papildomus darbus. Tokia situacija įstaigos vadovo nestebina, nes vairuotojų „popierinė“ alga per mėnesį siekia tik 950 Lt. 50 Lt prie jos dar pridedama už automobilio plovimą, ligonių nešiojimą ir pan. Dar šiek tiek priedo išeina priskaičiavus naktinį, savaitgalių tarifą.
Greitosios vairuotojų darbas, anot V.Mitkos, yra fiziškai sunkus. Apmaudu, kad vienai GMP budėjimo valandai apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo iš viso skiriama tik 52 Lt. Vyrai juokauja, jog kartais santechnikas už valandos darbą paprašo 70 Lt ir žmonės moka, o greitosios medicinos darbuotojų darbas vertinamas kur kas mažiau: iš tų 52 Lt vairuotojams lieka tik trupiniai.
Kovo pabaigoje šalies Greitosios medicinos pagalbos asociacija, kaip teigia V.Mitka, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu skirti lėšų ne tik medikų, bet ir techninio personalo algoms kelti.
Pašnekovo įsitikinimu, GMP įstaigai nustatytas 1 valandos įkainis turėtų siekti 75 Lt. Be to, reikėtų, kad ir Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos brigadose dirbtų ne po 2, o po 3 žmones, kaip užsienyje.
Po pamokų – kloti
plytelių
„Ąžuolo“ vidurinės mokyklos technologijų mokytojas Romas Kupčinskas teigia: mokytojavimas jam tapęs pagrindiniu darbu, bet ne pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Užuot galėjęs atsiduoti darbui su mokiniais, esi priverstas po pamokų, šeštadieniais bei sekmadieniais parsisamdyti statybų darbininku – klijuoji plyteles, kloji parketą, atlieki apdailos darbus. Į namus grįžti pavargęs, o į mokyklą eini nepailsėjęs.
R.Kupčinskas sako žinąs ne vieną kolegą, kurie, panašiai kaip jis, po pamokų eina uždarbiauti kitur. Štai vienos gimnazijos kūno kultūros mokytojas po pamokų dirba dažytoju.
„Mes, mokytojai, dažnai susitinkame statybose. Nekonkuruojame, nes statybų darbininkų Lietuvoje trūksta. Dar net klientus vienas kitam „prirodome“. Žmonės pedagogais pasitiki“, – „Sekundei“ tvirtino mokytojas.
Pasak jo, kol jaunas esi, lyg ir nieko taip dirbti, bet kai ateina vidutinis amžius, toks krūvis darosi per sunkus. Norisi atsiduoti tik mokyklai, tačiau matant, kad joje per mėnesį uždirbi mažiau nei atlikdamas kitą darbą, papildomo užsiėmimo negali atsisakyti.
Fotografavimas –
sezonais
Tiek daug nutolti nuo specialybės dalyko netenka Panevėžio profesinio rengimo centro mokytojams. Kaip teigia jo direktorius Bronius Sadula, bendrojo lavinimo dalykų mokytojai paprastai dirba ir bendrojo lavinimo mokyklose, o dauguma profesijos dėstytojų dėsto ir jaunimui, ir suaugusiesiems, kuriuos mokytis siunčia Darbo birža.
Panevėžietis fotomenininkas Gediminas Kudirka tuo pačiu metu užsiima ir fotografavimu, ir automobilių remontu.
Fotografas tvirtina, kad jo gyvenime tokia situacija susiklostė savaime: įgyta inžinerinė specialybė paskatino užsiimti automobilių diagnostika bei remontu, o pomėgis fotografuoti – tapti menininku.
Jei būtų įmanoma pragyventi vien tik iš fotografavimo, fotomenininkas, skinantis laurus įvairiuose konkursuose, mašinų remonto atsisakytų. Juk kūryba yra kur kas malonesnis užsiėmimas.
Deja, dabar tenka fotografavimą derinti su visai kitokia veikla, o vestuvėms fotografuoti imti verslo liudijimą tik prieš vasaros sezoną.
„Taksuoja“ ir
ūkininkauja
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vilius Grigaliūnas teigia, jog Vidaus tarnybos statutas statutiniams pareigūnams draudžia dirbti papildomai kitus darbus, išskyrus pedagoginę, kūrybinę bei mokslinę tiriamąją veiklą. Iš Valstybės tarnybos įstatymo toks draudimas buvo išbrauktas.
Viršininkas mano, jog tikrai reikėtų panaikinti ir pirmąjį draudimą: jei vyrai nėra tinginiai, tegul geriau papildomu darbu prisiduria prie ugniagesio atlyginimo, nei prašo pašalpų. Juk parą atbudėję gaisrinėje, jie turi 3 laisvas paras.
V.Grigaliūnas neslepia, jog ir dabar ne vienas jo vadovaujamos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pareigūnas užsiima papildoma veikla.
Vieni dirba taksistais, kiti uždarbiauja statybose, o gyvenantieji kaime neretai ūkininkauja.
Pašnekovas čia neįžvelgia nieko blogo. Anot ugniagesių vadovo, jei PGT pareigūnas dirba taksistu, jis gerai pažįsta miestą. O pažindamas vietovę daug greičiau gali nuvykti į iškvietimą nei tokių įgūdžių neturėdamas.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Nors fotomenininkas G.Kudirka sugeba derinti
kūrybinę veiklą su technine, pastarosios jis atsisakytų, jei tik fotografavimas
galėtų užtikrinti tvirtą materialinę padėtį.
