Praūžusi audra suniokojo keletą ypatingų Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos teritorijoje esančių gamtos paminklų.
Vėtros neatlaikė į Panevėžio rajoną turistus pritraukiančios Daniliškio alėjos viena liepa, Anykščių rajone kerojantis Elmės šešiakamienis ąžuolas prarado dar vieną kamieną, Anykščių rajone išlūžo ir Pavarių liepa – vienas iš gamtos paveldo objektų.
Nulaužta mažalapė Pavarių liepa buvo apie 23 metrų aukščio, jos kamieno apimtis siekė 4,74 metro. Kamienas šakojosi į šešias didžiules šakas. O laja buvo 12 metrų, jos plotis – 16 metrų.
Ypatingas medis augo netoli Anykščių, Pavarių girininkijos miške, Variaus hidrografiniame draustinyje.
Specialistai nėra nustatę tikslaus jos amžiaus, tačiau pagal medžio kamieno apimtį sėjo, kad jai galėjo būti apie 150–250 metų.
Audra nepagailėjo ir Elmės šešiakamienio ąžuolo – Anykščių savivaldybės saugomo gamtinio kraštovaizdžio objekto. Stiprus vėjas perskėlė ir nulaužė vieną kamieną.
Prieš trejus metus – 2023 m. rugpjūtį – ąžuolas neteko dviejų kamienų – gyvo ir nudžiūvusio. Iš tiesų tada ąžuolas turėjo ne šešis, o septynis kamienus – vieno nudžiūvusio kamieno gamtininkai neskaičiavo.
Po šiųmetės audros liko tik keturi žaliuojantys kamienai ir pusė nulūžusio.
Elmės ąžuolas stūkso Anykščių rajone, Paelmio kaime, Elmės kraštovaizdžio draustinyje. Jo aukštis – 30 metrų, o apimtis kamieno pagrinde – net 7,66 metro. Visi 6 kamienai buvo gerai ir lygiaverčiai išsivystę, todėl medis turėjo labai plačią lają, iš tolo išsiskiriančią iš aplinkos ir atrodančią kaip puokštė.
Kiek tiksliai ąžuolui yra metų – nežinoma. Specialistai mano, kad ne mažiau kaip 100.
Vietiniai žmonės pasakoja, kad kadaise ten, kur dabar auga ąžuolas, gyvenęs piktas nedorėlis, kurį dėl jo nuodėmių nutrenkė žaibas. Nedorėlis savo nuodėmes išpirks tik tada, kai nudžius paskutinis šio ąžuolo kamienas.
Audra išlaužė ir vieną Krekenavos regioniniame parke esančios Daniliškio liepų alėjos medį.
Ši alėja – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, paskelbtas saugomu 2007 metais.
Alėja – buvusio Daniliškio dvaro želdinių svarbiausias akcentas ir Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinio pažiba. Jos ilgis – 263 metrai. Iki audros čia augo apie 360 mažalapių liepų.
Daniliškio dvaras gyvavo nuo XVI a. pabaigos. Čia kadaise žaliavo gražus parkas, terasomis besileidžiantis į upę, o jos šlaituose tryško šaltiniai. Parke buvo ir du kryždirbio Vinco Svirskio kūriniai – mediniai liūtai.
Vėtra nuniokojo daug medžių ir kituose Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos regioniniuose parkuose – Biržų, Sartų, Gražutės parkuose. Ten pažeista ir infrastruktūra. O medžių lajų take ir Dubingių Radvilų piliavietėje vis dar nėra elektros.
