Pastaruoju metu Lietuvoje pradėta kalbėti apie pavojingą
ir klastingą, visame pasaulyje paplitusią ligą – toksokarozę. Būtent nuo šios
ligos šiemet Rokiškyje viena akimi apako berniukas. Tačiau toksokarozė gali
sužaloti bet kurį žmogaus organą. Todėl ją sunku diagnozuoti, atskirti nuo kitų
ligų, pavyzdžiui, astmos, alergijos, karščiavimo.
Žmonėms pavojingos lervos
Toksokarozė – gana dažna plėšrūnų kirmėlinė liga. Ja serga daugelis šunų ir kačių, ypač iki vienerių metų. Jos simptomai primena askaridžių sukeltą ligą askaridozę. Ja serga žmonės. Plėšrūnų kūnuose toksokarozės lervos keliauja tarp plaučių ir žarnyno, o kirmėlės kiaušiniai su gyvūnų išmatomis patenka į aplinką.
Žmogaus organizmas toksokarozės lervoms „gyventi“ netinkamas, bet jeigu lerva praryjama, jis nesugeba apsisaugoti. Lerva neranda sau tinkamos vietos žmogaus kūne, negali ten subręsti, todėl klajoja po visą organizmą ir savo kelyje žaloja bet kokį organą. Dažniausia migruojanti lerva atsiduria plaučiuose, audiniuose tarp bronchų ar po oda, rečiau „įsikuria“ kepenyse, žarnyne, skydliaukėje, prie akių ar kitur.
Grėsmė keleriems metams
Su gyvūnų išmatomis patekusi į dirvą, toksokarozės lerva 2-25 savaites bręsta, ji ten gali išsilaikyti iki 8 metų. Lerva negali gyventi gryname molyje arba tiesioginėje saulės šviesoje. Todėl iš šviežių šunų ir kačių išmatų jį stengiasi kuo greičiau patekti į viršutinį žemės sluoksnį. Iš ten per nešvarias rankas ar nukritusius daiktus toksokarozės lerva gali būti praryjama kartu su pačiomis smulkiausiomis žemės dalelėmis. Dažniausiai toksokaroze užsikrečia vaikai nuo vienerių iki ketverių metų, mėgstantys kišti į burną įvairius daiktus.
Užteršti kiemai ir smėlio dėžės
Lietuvos apskričių visuomenės sveikatos centrai reguliariai tikrina dirvos užkrėstumą įvairiose vietose. 2005 metais atlikti 2658 tokie tyrimai. Daugiausia mėginių imama iš smėlio dėžių vaikų darželių teritorijose, iš mokyklų stadionų. Iš visų patikrintų mėginių beveik 5 procentuose aptikta toksokarozės lervų. Panevėžyje situacija nesiskiria nuo padėties visoje Lietuvoje. O Kauno visuomenės sveikatos centro tikrinimų rezultatai kelia siaubą. Ten dauguma mėginių pernai buvo paimta iš daugiabučių kiemų. Rezultatai – beveik 35 procentuose mėginių aptikta toksokarozės lervų. Tikriausiai tokia situacija yra ir kituose Lietuvos miestuose.
Sunku diagnozuoti
Kadangi migruojanti toksakorozės lerva žmogaus kūne gali pažeisti bet kurį organą ir ši liga neturi specifinių požymių, ją galima nustatyti tik specialiais tyrimais. Bet paprastai sergantieji toksokaroze gydomi nuo kitų ligų, dažniausiai nuo astmos. Vilkaviškyje savivaldybės lėšomis neseniai buvo ištirti 69 nuo astmos gydomi vaikai ir paaiškėjo, kad 13 iš jų (daugiau negu 18 proc.) iš tikrųjų serga toksokaroze. Panašius duomenis pateikia ir kitų Europos valstybių medikai – Prancūzijoje apie 20 procentų vaikų „astmos“ atvejų tikroji priežastis toksokarozė. JAV kiekvienais metais diagnozuojama apie 10 tūkstančių toksokarozės atvejų.
Lietuvoje 2005 metais nustatyti 109 šios ligos atvejai, vienas iš jų – Biržuose. Tačiau vargu ar šie duomenys atskleidžia tikrąją būklę. Atsižvelgiant į mūsų žemės užterštumą, visuomenės sveikatos centrų skaičiavimais, sergamumas toksokaroze iš tikrųjų galėtų siekti iki dviejų su puse tūkstančių per metus.
Rankos – visada švarios
Toksokarozės lerva į žmogaus organizmą patenka tik praryta. Išvengti šio pavojaus galima dažnai plaunantis rankas. Reikėtų pasirūpinti, kad vaikai, žaisdami kieme ar smėlio dėžėje, nekištų nieko į burną, o grįžę į kambarį nusiplautų rankas. JAV mokslininkai pataria plautis rankas pažaidus su augintiniais – šunimis, katėmis.
Lietuvos visuomenė kol kas mažai informuota apie toksokarozę ir jos pavojingumą. Trūksta žinių apie tai, kiek žmonių iš tikrųjų serga šia liga. Serologiniai tyrimai, nustatantys toksokarozę, kol kas labai brangūs ir nefinansuojami iš ligonių kasų. Pavojų kelia nerūpestingi šunų ir kačių augintojai, nes jie nesurenka savo augintinių išmatų. Tad aplinka teršiama ir pasekmes sunku prognozuoti.
Evija LIPARTĖ
