„Via Balticos“ ruožą, vedantį pro Uliūnus, vietiniai linkę aplenkti ir, užuot sukę į plentą, vairuotojai verčiau kratosi duobėtu žvyrkeliu. Uliūniečiai spėja, kad tragiškomis nelaimėmis šis ruožas paženklintas neatsitiktinai – kaimo senbuviai dar mena prieš kelis dešimtmečius liejant asfaltą ant kelio išbarstytus žmonių kaulus. Kad „Via Baltica“ supiltas iš kapinių atvežto žvyro, neginčija ir istorikai. Skaičiuojama, kad vos trisdešimties kilometrų ruože nuo Panevėžio iki Ramygalos sunaikinta net dešimt kapinynų.
Tragediją gaubia
paslaptis
Ties posūkiu į Uliūnus esančios kavinės „Prie židinio“ savininkė Bronislava Šveikauskienė vis dar negali ramiai pažvelgti į pro šalį bėgantį kelią. Kaskart užmetusi žvilgsnį pro langą moteris regi vietą, kur prieš pusantrų metų žuvo sūnus. Vos už 500 metrų nuo mamos kavinės per kelią vidurnaktį einantį 27-erių vaikiną partrenkė lengvasis automobilis, po akimirkos mirtinai sutraiškė iš paskos lėkęs furgonas.
„Niekaip negaliu patikėti, kad pats galėjo per neapdairumą palįsti po mašina. Netikiu, kad būtų bėgęs per kelią prieš atvažiuojančią mašiną. Jis tikrai labai atsargus buvo. Dar policijos durų neuždariau – gal ateis laikas ir sužinosiu, kas kaltas, kad nebeturiu sūnaus“, – braukdama ašaras kalbėjo B.Šveikauskienė.
Septynerius metus Uliūnuose besidarbuojanti verslininkė suskaičiuoja per tiek laiko net keturis žuvusiuosius tame pačiame kelyje. Anot jos, nelaimėmis pažymėta kone visas kelio nuo Panevėžio iki Uliūnų ruožas. Moteris mena, kad bene prieš porą metų keli kilometrai iki Uliūnų mirtinai buvo suvažinėti iš autobusų stotelės namo grįžtantys tėvas su sūnumi.
„Vietiniai šneka, kad tas plentas negeras, nelaimes neša, kad jo energija bloga. Nors mūsų kavinė visai šalia kelio, bet iš daugelio esu girdėjusi, kad joje – labai gera. Gal tikrai teigiamą aurą tas pastatas turi, sako, kad iš čia gyvenusios šeimos kilę neeiliniai žmonės – prokuroras ir kunigas“, – pasakojo B.Šveikauskienė.
Šeimoje – trys
netektys
Priešais Uliūnus medinėje trobelėje su mama gyvenančios Audronės Žalytės namai paženklinti net trigubu netekties ženklu. Per keletą metų žmonių užkeiktu vadinamame plente žuvo trys tos pačios šeimos žmonės – sūnus, dukra ir tėvas.
Prieš daugiau nei dešimtį metų iki Uliūnų likus keletui kilometrų pravažiuojantis furgonas mirtinai sutraiškė į kelią išbėgusį aštuonmetį A.Žalytės broliuką.
„Su mama parvažiavo iš Panevėžio, buvo pas gydytojus prieš rugsėjo 1-ąją. Iššoko pirmas iš mašinos ir bėgo per kelią – mama nebespėjo sulaikyti“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi A.Žalytė.
Po keleto metų Audronei amžino poilsio teko išlydėti ir seserį. Mergina žuvo, kai į dviračiais važiuojančių draugų būrį įsirėžė lengvasis automobilis. Medikams išgelbėti nepavyko ir Audronės seserį dviračiu vežusio vaikino.
Jau daugelį metų lapkričio 1-oji A.Žalytę ir jos mamą užgriūna slegiamu skausmu. Tą dieną moterys mini ir tėvo žūties metines. Iš Uliūnų per kelią einantis vyriškis buvo mirtinai partrenktas.
„Su mama iki šiol negalime atsigauti. Bet ne mūsų vienų artimieji tame kelyje žuvę. Gal ten užkeikta? O gal žmonės patys nesisaugo? Sako: kai liejo asfaltą, ties Uliūnais pylė žvyrą su žmonių kaulais. Gal ir dėl to ta vieta tokia nelaiminga?“ – svarstė A.Žalytė.
Regi nesančias
mašinas
Uliūnų bendruomenės pirmininkas Audronis Mašalas neslepia: vietiniai vengia pro gyvenvietę bėgančio plento ruožo.
„Mūsiškiai geriau suka keliuku pro dirbtuves, kad aplenktų jį. Geriau važiuoja žvyrkeliu nei tuo plentu. Visi žinome apie tas nelaimes. Per pastaruosius porą metų net trys žmonės toje vietoje žuvo“, – pasakojo A.Mašalas.
Kaimo senbuviai prasitaria, kad tragiškų nelaimių kelyje priežastis gali būti ne tik žmonių neatsargumas.
„Kelias tiesus – nei kalvos, nei pakalnės, matomumas puikus, o kasmet vis po nelaimę. Žmonės kalba, kad tas kelias ant žmonių kaulų nutiestas, esą žvyras vežtas iš Uliūnų karjero, kur kadaise kapinės buvusios. Gal bendruomenei reiktų toje vietoje kryžių pastatyti, gal nelaimės baigtųsi?“ – svarstė 23-ejus metus Uliūnuose gyvenantis A.Mašalas.
Kad kelias ties Uliūnais pilnas paslapčių, pripažįsta savo akimis įsitikinęs ir Ramygalos klebonas, egzorcistas Edmundas Rinkevičius.
Dvasininkas pasakoja kartą važiuodamas su zakristijonu negalėjo nesistebėti išvydęs, kaip priešais lengvasis automobilis rodydamas posūkį išvažiavo į priešingą eismo juostą ir vėl sugrįžo į savąją tarsi ką aplenkęs.
„Nors puikiai matėme, kad jokios kliūties kelyje nebuvo – nei kitos mašinos, nei duobės“, – tvirtino E.Rinkevičius.
Pasak klebono, dažnos nelaimės tame pačiame kelyje gali būti atpildas gyviesiems už jį tiesiant išniekintas kapines.
„Vairuotojui akimirkai gali pasirodyti nesanti mašina, žmogus staigiai sukteli į šalį ir – nelaimė“, – ieško pateisinimo dvasininkas.
Virgulės rodo bloga
Kad „Via Balticos“ kelio ruožas ties Uliūnais nulaistyta krauju, nestebina technikos mokslų daktaro, docento Petro Šibilskio. Mokslininkui žingsniuojant keliu ties posūkiu į gyvenvietę, jo rankose laikomos virgulės susikryžiuoja ir nė akimirkai neišsiskiria.
„Dirbant su virgulėmis reikia sveiką protą „išjungti“, kad mintys jų neveiktų. Teigiamos energijos taške jos išsiskleidžia, neigiamos – kryžiuojasi. Šioje vietoje ištisinė minusinė patogeninė zona. Kai kuriuos vairuotojus, ypač jautresnius, čia tvyranti neigiama energija gali paveikti – padidėti išsiblaškymas, trumpam aptemti sąmonė. Juk objektyvių priežasčių nelaimėms kaip ir nėra – greitis apribotas, įspėjamieji ženklai sustatyti, matomumas geras, kelias tiesus“, – aiškino dešimt metų su virgulėmis dirbantis P.Šibilskis.
Anot jo, Vokietijoje netgi egzistuoja kelio ženklas, perspėjantis apie patogeninę zoną ir įspėjantis vairuotojus būti itin atidžius. Docento nuomone, tokiu ženklu būtų prasminga pažymėti ir ruožą ties Uliūnais.
Mokslininkas sutinka, kad neigiama energija keliui veikiausiai buvo perduota supylus kapinių žvyrą. Tuo P.Šibilskis dar labiau įsitikina patikrinęs energinį lauką vos už kelių žingsnių nuo kelio įsikūrusioje sodyboje – iki tol susikryžiavusios virgulės kieme skečiasi į šonus.
„Viskas paaiškinama – į šitą kiemą to paties žvyro iš kapinių nebuvo išpilta. Reikia suprasti, kad ne visi amžino poilsio atgulė besišypsantys. Kažkas gal kankinosi prieš mirtį, buvo peršautas, sumuštas – mirusiųjų kančia liko“, – pasakojo P.Šibilskis.
Išniekinti kapinynai
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Alfreda Petrulienė patvirtina, kad vietinių kalbos iš kapinių vežtą žvyrą keliui tiesti – ne iš piršto laužtos. Istorikai skaičiuoja, jog 30 kilometrų ruože nuo Panevėžio iki Ramygalos sunaikinta mažiausiai 10 kapinynų.
Plačiau skaitykite 2009 m. vasario 21 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. P.Šibilskio nestebina,
kad kelias ties Uliūnais nulaistytas krauju – šioje vietoje susikryžiavusios
virgulės rodo patogeninę zoną.
