Rengiasi sąmokslui
Praėjusį savaitgalį panevėžiečio verslininko ir lakūno Aurimo
Bezaro sodyboje Panevėžio rajone, Rojūnuose, šalia aerodromo, šurmuliavo ne
padangių asai. Čia vyko šiais metais birželio mėnesį įsteigtos Lietuviškos
pirties bičiulių draugijos susirinkimas.
Pirtininkai atskleidė, kad rengiasi savotiškam sąmokslui –
įrodyti visuomenei, kad pirtininkų tauta vadinamus suomius lietuviai pranoksta
savo pirties tradicijomis.
Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkas vilnietis
Egidijus Žukauskas pažadėjo, kad birželio trečias šeštadienis bus paskelbtas
Pirties diena. Ši data pasirinkta todėl, kad prieš Jonines pats tinkamiausias
laikas rišti vantas, rinkti vaistažoles. Pirmą kartą Pirties diena bus švenčiama
jau kitąmet.
Visuomenei Rumšiškėse planuojama organizuoti renginį, per kurį
visi norintieji galės susipažinti su lietuviškos pirties tradicijomis.
Patirties semiasi iš lietuvių
Pasak E.Žukausko, lietuviams nereikia dairytis į suomius ar
rusus, nes patys turi dar geresnes pirties tradi-
cijas.
Lietuviška pirtis – tai pirmiausia tam tikrų procedūrų su
vantomis ir žolynais ritualas. Draugijos vadovas tikino, kad tokių procedūrų
neišmanantys suomiai kviečiasi lietuvius pirtininkus, kad juos išmokytų.
Lietuviškos pirties mėgėjai nori savo žinias, patirtį perduoti
ir tautiečiams, nes dauguma apie tai menkai teišmano arba ir visai nieko
nenutuokia.
„Tarkim, mūsų žmonės pirtyse kūną šveičia su turkiškomis
pirštinėmis, nors galėtų liepų karnomis, kaip darė proseneliai. Ir pigu, ir
sveika“, – kalbėjo E.Žukauskas.
Jo nuomone, negerai, kad lietuviai, nors ir turi pirtis, bet
nežino, ką jose daryti. Lietuviškos pirties bičiulių draugija, vienijanti
keliasdešimt narių iš įvairių šalies miestų, turi tikslą išmokyti gyventojus
maudymosi malonumų: atlikti įvairias procedūras pirtyje, pamėgti ne tik
tradicines ąžuolo ar beržo vantas, bet ir uosio, drebulės, liepos, kadagio,
gluosnio, obelų, iš žolynų pasigaminti nuovirus ir tinktūras, kurios naudojamos
pirtyje.
Blogų pirčių nebūna
E.Žukauskas, pagal profesiją statybų specialistas, tikino, kad
žmonės be reikalo ginčijasi, kokia pirtis gera, o kokia – prasta. Pasak jo,
blogų pirčių apskritai nėra, yra tik geros arba labai geros. Viskas priklauso ne
nuo pastato ar krosnies, o nuo pačių žmonių išmanymo ir nusiteikimo.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugsėjo 15 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Misija. E.Žukauskas su
bendraminčiais nori populiarinti lietuviškos pirties tradicijas.
