Pirtis – nuo radikulito
Pirtis gydo nuo radikulito ir saugo nuo jo pasikartojimo. Nuėjus į pirtį pirmiausia reikia palįsti po šiltu dušu. Paskui jau galima pasikaitinti, bet ne ilgiau kaip 3-4 minutes (kol kūnas tik pradeda prakaituoti). Antrą kartą ant plautų galima pabūti 7-8 minutes, vanta siūloma pakaitinti skausmingas kūno vietas. 10-12 kartų atsargiai pamosavus kūno link, galima ir nestipriai pasivanoti palei visą stuburą, kaskart švelniai spustelint vantą prie kūno. Tokia procedūra prilygsta kompresui.
Po antrojo pasikaitinimo reikia 10-15 minučių ramiai pagulėti šiltai užklojus kūną. Pailsėjus galima pagulėti spygliuočių vonioje ir rankomis pamasažuoti kūną. Baigus masažą, būtina keletą kartų pasitempti, paskui 5-7 minutes pagulėti visiškai atsipalaidavus.
Tada reikia dar kartą apsilankyti vanotuvėje, bet jau nebesivanoti, tik pasimėgauti šiluma. Pasikaitinus reikia kūną perlieti kambario temperatūros vandeniu ir nusišluosčius apsirengti.
Beje, antrą kartą pasikaitinus, galima kūną pamasažuoti specialiu masažuokliu – „takeliu“: pradėti nuo nugaros – palei stuburą ir į visas puses nuo jo. 5-6 kartus braukiama palei stuburą, paskui 5-7 kartus skersai. Kad masažas būtų efektyvesnis, rekomenduojama prieš jį stipriai pasitempti, geriausia gulomis. Neturint masažuoklio, galima kūną paprasčiausiai patrinti šiurkščia pirštine, po to švelniai paglostyti.
Kada nerekomenduojama
Pasiskaičius apie pirties ir saunos teikiamus malonumus, gydomąjį poveikį, kiek-vienam norisi kuo greičiau išbandyti.
Tačiau procedūros rekomenduojamos anaiptol ne visiems. O kai kuriems netgi griežtai draudžiamos.
Jeigu nesveika oda. Nors sakoma, kad pirtis efektyviai gydo odos ligas, reikėtų žinoti – tik kai kurias. Yra tokių, kurios po pirties gali paūmėti. Tai pirmiausia pasakytina apie visas ūmias odos ligas ir sklerodermiją. Nuo karščio ir staigios temperatūrų kaitos gali paūmėti ir kai kurios lėtinės odos ligos. Nepatariama kaitintis pirtyje esant pūlingiems išbėrimams, sergant niežais arba grybeliu.
Jei „šlubuoja“ širdis. Temperatūrų kaita smarkiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Karštis išplečia kraujagysles ir suaktyvina kraujotaką, o šaltis jas susiaurina. Pirtyje gausiai prakaituojant, organizmas praranda daug skysčių, todėl sutirštėja kraujas. Suaktyvėja kraujo krešėjimo sistema, bet nenusileidžia ir jos „priešininkė“, neleidžianti kraujui krešėti. Taigi vyksta savita širdies, kraujagyslių ir kraujotakos gimnastika. Esant širdies ydai ir kraujotakos sutrikimams, tai gali būti gana pavojinga. Ne mažesnis pavojus iškyla ir sergant hipertenzija, sunkios formos širdies išemine liga, tromboze, neseniai patyrus operaciją. Vyresniems nei 60 metų žmonėms pirtyje reikia kaitintis labai saikingai.
Jei sutrikusi kepenų ar inkstų veikla. Gausiai prakaituojant, gaminasi mažiau šlapimo, t. y. sumažėja inkstams tenkantis krūvis. Regis, labai gerai, kad inkstai truputį pailsi. Bet, pavyzdžiui, sergant inkstų akmenlige ar kitokia sunkia jų liga, tai gali sukelti ligos paūmėjimą.
Jei silpni plaučiai. Karštas oras valo kvėpavimo takus, pagerina plaučių kraujotaką ir kartu aprūpina juos deguonimi. Bet sergant lėtinėmis plaučių ar bronchų ligomis (ypač aktyviąja tuberkulioze), joms paūmėjus gali ir pakenkti.
Jei „pričiupo“ artritas. Visi žino, kad karštis labai palankiai veikia sąnarius ir raumenis. Didelė temperatūra padeda lengviau pasišalinti medžiagoms, sukeliančioms jų skausmus. Štai kodėl pasikaitinus pagerėja sąnarių lankstumas. Bet ir sergant sąnarių ligomis ne visada galima lankytis pirtyje ar saunoje. Pavyzdžiui, paūmėjus artritui, reikia laikinai kaitinimąsi pirtyje atidėti.
Yra ir daugiau sveikatos sutrikimų, dėl kurių nerekomenduojama eiti į pirtį ar sauną. Patartina dėl šių procedūrų poveikio sveikatai pasikonsultuoti su savo gydytoju.
