Apsinuodijimas maistu per iškylą gamtoje pavasarį ir vasarą – dažnas reiškinys. Neretai tokio apsinuodijimo požymiai po kurio laiko praeina savaime, bet, infekcijai patekus į virškinamąjį traktą, kartais iškyla pavojus sveikatai ir net gyvybei.
Apsinuodijimo požymiai
Blogai pasijutus dėl suvalgyto netinkamo maisto kartais būna sunku nustatyti, kas yra apsinuodijimo priežastis. Diarėja prasideda dėl patekusių į organizmą bakterijų arba virusų.
Dėl bakterinės infekcijos skausmingi pilvo spazmai pajuntami, imama vemti ir viduriuoti praėjus nuo 1 val. iki 4 dienų, kai buvo vartoti kenksmingi produktai, tai tęsiasi iki 4 parų.
Virusinio apsinuodijimo palydovai – vėmimas, viduriavimas, pilvo spazmai, galvos skausmas, be to, tai krečia šaltis, tai atrodo, kad visas kūnas dega. Šie negalavimai užklumpa po valgymo praėjus nuo 12 val. iki 2 parų.
Cheminis maisto užterštumas sukelia vėmimą, viduriavimą, gausų prakaitavimą, seilėtekį, akių ašarojimą, galvos svaigimą, sąmonės aptemimą ir skrandžio skausmą. Pirmieji požymiai pajuntami maždaug po pusvalandžio ir kitas dvi arba tris dienas tik stiprėja.
Ką daryti
Pirmiausia būtina išplauti skrandį. Šiuo tikslu naudojamas silpnas kalio permanganato arba sodos tirpalas – jo išgeriama ne mažiau kaip 1 l ir sukeliamas vėmimas. Skrandžio plovimas tęsiamas, kol pradeda pasišalinti švarus vanduo.
Jei per išvyką į gamtą ketinama užkandžiauti, negalima užmiršti pasiimti ir aktyvintosios anglies, net jei apsistojama netoli nuo namų.
Reikiamas suvartoti jos kiekis nustatomas pagal žmogaus kūno svorį (kiekvienai dešimčiai kilogramų – 1 tabletė). Tą sorbentą reikia užgerti dideliu vandens kiekiu.
Apsinuodijusysis turi kuo daugiau gerti (negazuoto vandens, atskiestų sulčių, juodosios arbatos), nes organizmas tuo metu netenka daug skysčių, todėl gali prasidėti inkstų nepakankamumas arba sutrikti nervų sistemos, kepenų ir širdies veikla. Gerti būtina, net jei tenka prisiversti. Kai viduriuojama, po kiekvieno apsilankymo tualete reikia iš lėto išgurkšnoti po pusę stiklinės šilto vandens. O jei geriama greitai, vanduo paprastai tuoj pat išvemiamas.
Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams reikia atsisakyti dirginančių skrandį ir sunkiai virškinamų produktų. Būtų geriausia, jei ligonis gulėtų, o prie jo pėdų naudinga priglausti šildyklę.
Kai kurios žarnyno infekcinės ligos pasižymi greita eiga ir tinkamai gydantis pasveikstama per parą. Bet jei apsinuodyta buvo ir nesunkiai, verta apsilankyti pas gydytoją, nes pašalinti simptomus – tik pusė darbo.
Dar reikia ir atkurti žarnyno mikroflorą. Medicinos specialistas nustatys, ar reikia tęsti gydymąsi, ir skirs reikiamų vaistų.
Skubiai reikia kviesti gydytoją, jai suvalgiusiajam netinkamo maisto ima trikti kvėpavimas, atsiranda raumenų silpnumas, smarkiai viduriuojama su kraujo priemaišomis, pakyla kūno temperatūra, taip pat jei apsinuodijo vaikas arba nėščioji.
Ko daryti negalima
Norint sumažinti toksinių medžiagų poveikį kaip dezinfekavimo priemonės negalima vartoti alkoholio – jis nepašalina iš skrandžio ir žarnyno kenksmingų mikrobų, o jei buvo apsinuodyta nitratais, dėl svaigiųjų gėrimų būklė tik pablogėja. Kai negaluojama tik šiek tiek, nepatartina iš karto išgerti daug aktyvintosios anglies tablečių. Bet kurie vaistai, tarp jų ir sorbentai, turi būti vartojami griežtai pagal instrukcijas.
Jei apsinuodijimo požymiai nestiprūs, nereikia skubėti atgauti prarastas jėgas ir mėgautis gardžiu maistu.
Pagerėjus savijautai patartina nieko, be gėrimų, nevartoti. Jei luktelėjus dvi tris valandas būklė suprastėja (imama vemti, pakyla karštis, apima silpnumas), būtina kviesti gydytoją.
Parengė A. Gotautaitė
