Smulkieji prekybininkai baiminasi, kad pigios baltarusiškos prekės kitąmet gali užplūsti pasienį.
Lietuvos valdžia, paskelbusi karą kontrabandai, kol kas itin įspūdingais rezultatais pasigirti negali. Verslas ir ekonomistai įspėja, kad Lietuvai įteisinus bevizį pasienio su Baltarusija režimą, iš kaimynės gali plūstelėti ir pigesnių akcizinių prekių, ir nelegalios darbo jėgos. Šiandien Vyriausybė nutarė kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu pateikti Seimui ratifikuoti Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių pernai spalį pasirašytą susitarimą dėl palengvintos pasienio gyventojų kelionių tvarkos.
Vienos Šalčininkų rajone įsikūrusios parduotuvės vedėja, prisistačiusi Regina, portalui IQ pasakojo, kad pastaruosius dvejus metus akcizinių prekių – cigarečių ir alkoholio – pardavimas smuko ne procentais, o keliais kartais. Alaus dar šiek tiek nuperkama, o stiprieji alkoholiniai gėrimai lentynose dulka ilgus mėnesius – vienas kitas butelis parduodamas tik prieš didžiąsias šventes.
„Nėra ko stebėtis. Vietos gyventojai žino, kur galima nusipirkti daug pigiau ir cigarečių, ir alkoholio, atvežto iš Baltarusijos“, – sakė Regina.
Anot jos, pasienio gyventojai jau seniai laukia, kada vėl galės greičiau ir paprasčiau keliauti į Baltarusiją. Daugelis jų turi giminių ir artimųjų kaimynų pasienyje, tad jiems nebus sunku įsigyti leidimus vietoj dabartinių vizų.
„Bijau, kad parduotuvę iš viso reikės uždaryti, jeigu visi masiškai Baltarusijoje pirks ne tik cigaretes ir alkoholį, bet ir duoną bei dešrą“, – atsiduso pašnekovė.
Simbolinis kiekis – ne problema
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas, neabejoja, kad įsigaliojus beviziam režimui akcizinių prekių – degalų, alkoholio, tabako – įvežimo į Lietuvą mastai padidės.
„Kuo lengviau bus kirsti sieną, tuo lengviau bus galima įsivežti akcizais apmokestintų prekių“, – pareiškė ekspertas ir atkreipė dėmesį, kad ligšiolinė mūsų šalies valdžios paskelbta kova su pigesnėmis iš Rusijos ir Baltarusijos plūstančiomis prekėmis itin apčiuopiamų rezultatų neduoda.
Tą patvirtina ir cigarečių bei alkoholio gamybos įmonės, kurių finansiniuose rodikliuose nematyti kovos su kontrabanda efekto.
Užsienio reikalų ministerija Vyriausybei oficialiai pateiktuose dokumentuose taip pat neatmeta tikimybės, kad įsigaliojus susitarimui gali išaugti į Lietuvą iš Baltarusijos įvežamų akcizais apmokestinamų prekių kiekis ir eilės pasienio kontrolės postuose.
Tiesa, finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad asmenys, vyksiantys automobiliu, galės įsivežti „simbolinį“ akcizinių prekių kiekį: du pakelius cigarečių, vieną butelis stipriųjų gėrimų ir baką degalų. Taigi tokie kiekiai esą nevirs masiniu reiškiniu ir nepadidins dabartinės problemos masto.
Kainų skirtumai nepalankūs Lietuvai
Prof. Povilas Gylys, Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas, mano, kad Lietuvoje pirmiausia turėjo būti atlikta bevizio režimo analizė ir jo poveikis šalies ekonomikai, o tik po imtasi realių veiksmų.
Analizę Lietuva ketina atlikta tik praėjus 6 mėnesiams po susitarimo įsigaliojimo – tuomet ir bus įvertintas poveikis biudžetui, nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.
Kadangi bendras kainų lygis Baltarusijoje yra žemesnis nei Lietuvoje, tai pigesnės baltarusiškos prekės gali plūstelėti į Lietuvą. Nors dvišalės prekybos principai nesikeičia ir sienos nebus atvertos laisvajai prekybai, tačiau smulkioji prekyba, anot P. Gylio, turėtų suaktyvėti. Jis neatmetė galimybės, kad leidimais apsirūpinę pasienio lietuviai pigesnių prekių ieškos Baltarusijoje, tad smulkesni prekybininkai Lietuvoje vieni pirmųjų gali pajusti bevizio režimo trūkumus.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas patvirtino, kad bevizis režimas prekybininkams kelia daugiau nerimo, nei teikia vilčių padidinti pardavimo pajamas. Daugiausia klausimų kyla dėl akcizinių prekių kontrolės. Jeigu ji nebus užtikrinta, cigarečių ir alkoholio prekyba gali dar labiau smukti. „Galbūt bus numatyta griežtesnė administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė už didesnį nei leidžiama akcizinių prekių gabenimą?“ – apie vieną galimų griežtesnės kontrolės priemonių svarstė M.Busilas.
Didieji prekybos centrai sulaukti daugiau turtingų baltarusių nesitiki – šie asmenys ir dabar randa galimybių atvykti apsipirkti Lietuvoje. Tiesa, mūsų šalyje pigesnė buitinė technika, tad šią dar šiek tiek apmirusią rinkos dalį kaimynai galėtų išjudinti. Tačiau Baltarusijoje pigesnis maistas, kosmetika – šių prekių paklausa Lietuvos pasienio parduotuvėse gali ir sumažėti.
Jeigu pasienio gyventojai jau dabar galėtų laisviau judėti, tokia galimybe pirmiausia, matyt, suskubtų pasinaudoti baltarusiai, kurie šiuo metu nerimauja dėl galimo dar vieno nacionalinės valiutos devalvacijos etapo.
Beje, būsima tvarka ir investicijų paieškos gali būti viena iš priežasčių, kodėl Baltarusijos gyventojai šiuo metu taip susidomėję nekilnojamuoju turtu Lietuvoje. Kai pasienio bevizis režimas bus įvestas, juo galės pasinaudoti ne tik giminių, bet ir nekilnojamojo turto Lietuvoje turintys baltarusiai.
Laimės paieškos
Dar viena gana reali grėsmė – nelegaliai dirbti pasiryžę kaimynai. Lietuvoje atlyginimų lygis tebėra aukštesnis nei Baltarusijoje, todėl dalis kaimyninės šalies gyventojų gali surizikuoti imtis nelegalių darbų. Žinant Lietuvos verslo siekį taupyti, kai kurie darbdavai gali susigundyti pigesne darbo jėga.
Buvęs užsienio reikalų ministras P.Gylys atkreipė dėmesį, kad ir kitoms pasaulio šalims sunku suvaldyti nelegaliai dirbti plūstančių kaimynų – Jungtinės Valstijos neatsigina meksikiečių, o daugybė Afrikos valstybių gyventojų mėgina laimingesnio gyvenimo ieškoti Europoje.
Tačiau Ž. Šilėnas įsitikinęs, kad nelegaliai pasiryžę dirbti baltarusiai ir iki šiol galėjo apsirūpinti vizomis ir mėginti neoficialiai uždarbiauti Lietuvoje. Taigi jis abejojo, ar įsigaliojus beviziam režimui Lietuvą užplūs itin gausi pigios darbo jėgos armija.
Artins prie ES
Vyriausybė tikisi, kad jeigu susitarimą šiemet ratifikuotas abiejų šalių parlamentai, nauja tvarka galėtų įsigalioti jau kitąmet.
Šiandien Vyriausybė nutarė kreiptis į prezidentę D.Grybauskaitę su prašymu pateikti Seimui ratifikuoti Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių pernai spalį pasirašytą susitarimą dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos.
Susitarimas leis kai kuriems pasienio gyventojams (pirmiausia turintiems kitoje šalyje giminių ir artimųjų) kirsti valstybės sieną be vizų ir su specialiais vietinio eismo leidimais būti kitos valstybės 50 km pločio pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.
Iki penkerių metų galiosiantys vietinio eismo leidimai bus išduodami nuolatiniams pasienio teritorijų gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių, pagrįstų ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planuoja lankytis kitos valstybės pasienio teritorijoje. Toks leidimas kainuos 20 eurų. Vyriausybė pabrėžia, kad leidimai nesuteiks teisės dirbti.
Įsigaliojus šiai sutarčiai nebus panaikinta pasienio ir muitinės kontrolė, sienos saugumo lygis nepakis. Tikimasi, kad šis susitarimas sudarys palankesnes sąlygas pasienio gyventojų tarpusavio ryšiams palaikyti, suintensyvins prekybinius, kultūrinius ir turistinius mainus, Lietuvos ir Baltarusijos regionų bendradarbiavimą, paskatins Baltarusijos suartėjimą su Europos Sąjunga.
