Nitratų nemažai, bet ne per daug
Kuo mažiau nitratais užterštų produktų ieškantys gyventojai
piktinasi, kad priversti pirkti aklai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare mūsų
šalyje nereglamentuojama didžiausia leistina nitratų koncentracija vaisiuose ir
daržovėse, išskyrus špinatus, salotas ir grūdinius produktus, skirtus kūdikių ir
mažų vaikų maistui.
Daugelis pageidautų, kad turguose ir parduotuvėse ant vaisių ir
daržovių produkcijos būtų nurodyta,
kiek viename kilograme yra nitratų.
Tačiau tam nepritaria maisto ir veterinarijos specialistai.
„Nėra prasmės nurodyti nei orientacinių nitratų kiekių, nei
teisės aktais reglamentuoti maksimalių koncentracijos normų. Žmogus per parą vis
tiek nesuvalgo tiek vaisių ir daržovių, kad ten esantys nitratai galėtų pakenkti
jo sveikatai“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos
Maisto skyriaus vedėja Violeta Krivickienė.
Lapkričio mėnesį tarnyba tyrė prekybos tinklų „Maxima“, „Norfa“
, „Iki“ parduotuvėse ir „Tau, žemdirby“ turguje parduodamas daržoves: morkas,
bulves, burokėlius, kopūstus. Nors kai kurių daržovių mėginiuose viename
kilograme buvo rastos nemažos nitratų koncentracijos, konstatuota, kad jos
saugios vartoti.
Mat specialistai leistinas normas skaičiavo pagal europinius
standartus, naudodamiesi skaičiuotuvais ir specialiomis lentelėmis. Jie padarė
išvadas, kad pirkėjas per parą turėtų suvalgyti nuo 1,2 iki 3,5 kilogramo
įvairių daržovių ir tai jam neatsitiktų nieko blogo.
Esą nerealu, kad žmogus suvartotų tokius kiekius, todėl nėra ko
skambinti pavojaus varpais apie žudikėmis galinčias tapti daržo ir sodo
gėrybes.
Maisto ir veterinarijos tarnyba Sveikatos apsaugos ir Žemės
ūkio ministerijoms siūlo tiktai nustatyti didžiausias leistinas nitratų normas
mažų vaikų maistui iš daržovių.
Suaugusiesiems patariama bijoti nitratų šulinių vandenyje, o ne
vaisiuose ir daržovėse.
Normos – pagal kūno svorį
Tarybiniais laikais ir dar kurį laiką Lietuvai atgavus
nepriklausomybę galiojo normos – kiekvienai rūšiai daržovių buvo nustatyta, kiek
miligramų nitratų leidžiama viename kilograme.
Pavyzdžiui, jei tam tikrų daržovių kilograme būdavo randama
1500 miligramų nitratų, o leistina norma – 1000 mg/kg, net ir ne specialistui
aišku, kad jų geriau nevalgyti.
Dabar atitinkamo išsilavinimo neturinčiam žmogui, jeigu ant
bulvių ir būtų užklijuota informacija, kad viename kilograme yra 1500 miligramų
nitratų, neįmanoma suprasti, ar tai daug, ar mažai.
Pasak V.Krivickienės, pagal ES normatyvus nitratų kiekis
žmogaus paros maisto racione turi būti ne didesnis kaip 3,7 mg vienam kilogramui
kūno svorio. Todėl, priklausomai nuo kūno svorio, suaugusiam žmogui per parą
nitratų leistina norma sudaro 200– 300 mg, vaikui – apie 100 mg. Pavyzdžiui, 60
kilogramų sverianti moteris ar vyras per parą su maistu gali nesibaimindamas
gauti 222 miligramus nitratų.
Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnyba vieno augintojo tirtų
bulvių viename kilograme rado 1400 miligramų nitratų, burokėlių – 870 miligramų
kilograme. Kaip aiškino V.Krivickienė, tai nereiškia, kad suvalgęs pusę
kilogramo tų bulvių 60 kilogramų sveriantis pirkėjas gautų 700 miligramų
nitratų.
„Mes skaičiuojame, kiek žmogus, priklausomai nuo svorio, turi
suvalgyti daržovių, kad neviršytų leistinos nitratų normos vienam kūno
kilogramui. Taigi paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, 60 kilogramų sveriantis asmuo, kad
per parą gautų 222 miligramus nitratų, turi suvalgyti po vieną ar kelis
kilogramus bulvių arba burokėlių, kopūstų, kitų daržovių.
Žinoma, niekas nesuvalgo tokių didelių kiekių, be to, dažnas
per dieną net ir nesuvartoja mitybos specialistų rekomenduojamos 400 gramų
vaisių ir tiek pat daržovių normos“, – kalbėjo specialistė.
V.Krivickienė patikino, kad ES normos ir skaičiavimo metodika
yra ne iš piršto laužtos, o pagrįstos daugelio metų išsamiais tyrimais.
„Žmonės tikrai gali drąsiai pirkti mūsų turguose ir
parduotuvėse parduodamas daržoves ir nebijoti dėl sveikatos“, – teigė
specialistė.
Vanduo irgi gali būti pavojingas
Valstybinės ir maisto veterinarijos tarnybos interneto
tinklalapyje įdėtas dviejų Lietuvos mokslininkų – Lietuvos agrarinių ir miškų
mokslų centro specialistų Gedimino Staugaičio ir Prano Viškelio – straipsnis,
kuriame rašoma, kad daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, atlikti tyrimai
parodė, jog į žmogaus organizmą nitratai daugiausia patenka su daržovėmis ir
bulvėmis – 60–70 proc., su geriamuoju vandeniu 10–30 proc. ir su kitais maisto
produktais 10–20 proc.
Autoriai teigia, kad labai svarbu siekti sumažinti nitratų
kiekį daržovėse ir geriamajame vandenyje.
Daugelis šalių riboja nitratų kiekį geriamame vandenyje.
Lietuvoje nitratų didžiausia leistina koncentracija geriamajame vandenyje yra 50
mg/l. Mūsų šalies gyventojų šulinių vandens tyrimai parodė, kad kartais juose
nitratai kelis kartus viršija leistiną normą. Tokio geriamojo vandens naudoti
negalima.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 24 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Sutrikę. Daugelis gyventojų
manė, kad turguje parduodamos daržovės yra mažiau užterštos, tačiau prisipažįsta
dabar tuo abejojantys.
