Įpročiai nepakito
Vokietiją krečiantis dioksinų skandalas nerimsta. Įtardami, kad
užkrėsta vištiena, kiauliena, kiaušiniai ar kiti maisto produktai gali būti
patekę ir į Lietuvą, daugelis pirkėjų atidžiai skaito etiketes. Tačiau Lietuvos
maisto ir veterinarijos specialistai įsitikinę, kad neverta kelti sąmyšio, ir
skuba nuraminti: ant gyventojų stalų patenkantys maisto produktai – gerai
patikrinti.
Didžiųjų prekybos centrų atstovai tikina, kad gyventojų
įpročiai po pasklidusių kalbų, kad į šalį per Lenkiją patenka užkrėsta mėsa,
nepakito.
Panevėžio centriniame turguje kiauliena ir kiaušiniais
prekiaujantieji neslepia sulaukiantys daugiau klausimų, kieno produkciją
parduodantys. Kai kurie klientai paprašo parodyti gaminio kokybės sertifikatą.
Tačiau prekeiviai pripažįsta, kad kilęs skandalas pirkėjų
neatbaidė. Turgaus prekiautojų nuomone, kiek sulauks klientų, lemia ne
pasirodžiusi informacija apie dioksinus, o gyventojų finansinė padėtis.
Tikrina tris kartus
Daugelyje Vokietijos vietovių uždarytos vištidės, kiaulidės,
sunaikinti šimtai tūkstančių vištų ir kiaulių, nes jų mėsa smarkiai užteršta
dioksinais. Vokiečiai beveik metus slėpė nuo Europos ir pasaulio, kad jų fermose
ir paukštidėse tiksi nuodų bomba. Tik kai buvo demaskuoti, vokiečiai
sukruto.
Per pastaruosius dvejus metus Vokietija tapo didžiausia
kiaulienos tiekėja į Lietuvą. Ji daugiau nei dvigubai pralenkė lenkus – šie 2009
metais įvežė 13 tūkst. tonų kiaulienos, o vokiečiai – 28 tūkst. tonų.
Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas pataria žmonėms nepanikuoti. Pasak jo,
maisto produktai kruopščiai tikrinami vos pasiekę šalį, o miesto Veterinarijos
ir maisto tarnyba dar papildomai patikrina, jei tik kyla įtarimų dėl gaminių
kokybės.
„Visa iš Vokietijos atvežama kiauliena jau būna ištirta
laboratorijose, be to, fermų teritorinės tarnybos pateikia raštus, kad gyvuliai
nebuvo šeriami dioksinų turinčiais pašarais. O mes pasirinktinai papildomai
darome tyrimus, kad nuramintume vartotojus“, – paaiškino V.Kontautas.
Pasak jo, Vokietijoje kiaušiniuose radus dioksinų, tuoj pat
sureagavo tos šalies sveikatos apsaugos institucija, buvo nedelsiant apklausti
visi Lietuvos didieji paukščių ir kiaulių ūkių turėtojai, patikrinta, ar į mūsų
valstybę nepateko Vokietijos pašarų gamintojų produkcijos.
Atsižvelgdama į tai, kad galima pašarų taršos Vokietijoje
priežastis – jiems gaminti ir gyvūnams šerti naudojamos riebiųjų rūgščių
atliekos, gautos gaminant biodyzelinį kurą, Valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba organizavo tikslinius biodegalų gamybos įmonių patikrinimus.
Buvo siekiama nustatyti šalutinių biodegalų gamybos produktų
panaudojimą gyvūnams šerti Lietuvoje.
Pirkimo su skandalu nesieja
Turguje kiaulieną, vištieną parduodantieji neslepia, kad
klientai atsargiau renkasi produkciją, tačiau visiškai jos neatsisako.
„Dabar daugiau žmonių paklausia, iš kur atvežta mėsa
prekiaujame. Tada parodau pažymėjimą, kad mėsa patikrinta, ir žmogus
nusiramina“, – tvirtino Panevėžio centrinėje turgavietėje dirbantis Gediminas
Freitikas.
Kaip jis tikino, mėsos neparduodantis tiek, kiek norėtųsi,
tačiau nėra linkęs tokios situacijos susieti su Vokietijoje kilusiu
skandalu.
„Žmonių algos nėra didelės, todėl sumažėjęs ir pirkimas.
Daugiau perkama pigesnė produkcija: kauliukai, spirgučiai, o geresnė mėsa
perkama rečiau – savaitgaliais. Kam rūpi, tas pasiklausia, iš kur atsivežame
prekes“, – pasakojo G.Freitikas.
Vyras parodė pažymėjimus, kad prekiauja aplinkiniuose rajonuose
užaugintų kiaulių mėsa. Pasak pardavėjo, nusipirktą kiaulę jis vežantis į
skerdyklą ir čia mėsa patikrinama.
Kiauliena prekiaujanti Vida teigia, kad per mėnesį
prekybininkai parduoda vos dviejų trijų kiaulių mėsos, todėl jiems tikrai
neverta dėl tokio kiekio važiuoti į Lenkiją ir iš ten vežtis produkcijos.
„Mus Veterinarijos ir maisto tarnybos specialistai tikrina vos
ne kasdien, net rankines iškrato. Verčiau tikrintų ten, iš kur mėsa įvežama į
šalį“, – kalbėjo prekybininkė.
Nebijo, bet tikrina
Didžiųjų prekybos centrų specialistai sakė, kad pirkėjų
įpročiai kilus dioksinų skandalui nesikeičia.
Tiek „Maximos“, tiek „Iki“ atstovai spaudai tikino jau seniau
pastebėję tendenciją, kad žmonės dažniau skaito, iš ko susideda ir kur pagaminta
produkcija. Pasak jų, mėsos kainos po skandalo tikrai specialiai nebuvo nei
mažinamos, nei didinamos.
Panevėžietė Marina Kolpovienė pripažino, kad Vokietijoje kilęs
dioksinų skandalas privertė labiau žiūrėti, ką perka.
„Mėsos visada įsigyju turguje. Dažniausiai perku iš tų pačių
pardavėjų, nes jais pasitikiu.
Jei tenka pirkti iš kitų prekybininkų, jų paklausiu, iš kur
atvežta mėsa, – sakė panevėžietė. – Labiau pasitikiu turguje prekiaujančiais
žmonėmis.
Galbūt klystu, bet man atrodo, kad didžiuosiuose prekybos
centruose daugiau parduodama senų gaminių, nes ten didesnė apyvarta ir daugiau
lieka neišpirktų, trumpą galiojimo laiką turinčių prekių.“
Iš rajono savaitei nusipirkti maisto produktų atvykstanti Irena
Galnikienė sakė, kad tiek mėsą, tiek kiaušinius visada perkanti turguje iš tų
pačių prekeivių. Kaip teigė moteris, ji niekada nėra tikrinusi dokumentų, ar
gaminiai yra kokybiški.
„Tiesą sakant, pasitikiu prekybininkais, todėl ir neprašau,
nors skandalas, kilęs Vokietijoje dėl dioksinų, privertė susimąstyti: baisu, kad
neįsigytum užterštos produkcijos. Kita vertus, juk nevalgyti negali“, – nuomonę
išsakė rajono gyventoja.
Vaida REPOVIENĖ
