Galiojimo laiką ilgina konservantai
Kaip “Sekundei” paaiškino Panevėžio valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji valstybinė inspektorė gydytoja higienistė Vida Vyčienė, kosmetikos gaminių galiojimo laiką reglamentuoja patvirtintos higienos normos ir Europos Sąjungos direktyvos. “Kad to būtų laikomasi, mes reikalaujame iš kosmetikos importuotojų ir gamintojų”,- sakė V. Vyčienė. Ant visų grožio prekių privalo būti aiškiai įskaitoma informacija lietuvių kalba. Deja, ne taip jau ir retai informacija apie gaminį pateikiama tokiomis miniatiūrinėmis raidėmis, kad net ir neturintis regos sutrikimų pirkėjas sunkiai įskaito, kas parašyta. “Kosmetiką perka ne tik jauni žmonės. Esu įsitikinusi, kad prasčiau matantieji, solidesnio amžiaus klientai netenka teisės žinoti ką perka”,- teigė gydytoja higienistė. Kone kasdien tikrinanti kosmetikos gaminius specialistė, kad įskaitytų, kas rašoma instrukcijose, apsiginkluoja lupa, akiniais ir ryškiai šviečiančia lempa, tačiau dienos pabaigoje, pasak V. Vyčienės, akys įskausta taip, kad niekas negelbsti.
Retas kuris pirkėjas domisi kosmetikos galiojimo terminais. Ant pakuočių, buteliukų privalo būti užrašyta, iki kada geriausia kosmetiką suvartoti. “Tokia informacija rašoma ant tų gaminių, kurių vartojimo laikas trumpesnis nei 30 mėnesių, jei užrašo nėra, kosmetiką galima vartoti neribotą laiką”,- paaiškino vyriausioji inspektorė. Kremų, kitų grožio prekių galiojimą pailgina konservantai – kuo jų daugiau, tuo ilgiau kosmetika nesensta. Tad galimybė nusipirkti prieš dešimtmetį pagamintą kremą – visai reali. Klysta manantieji, kad garsių firmų kosmetika pati kokybiškiausia – būtent didieji gamintojai savo produkcijos amžių ilgina konservantais.
Jei nepavyksta sužinoti kosmetikos vartojimo terminų, aikštingesnis pirkėjas bando domėtis jos pagaminimo data. Deja, dažniausiai nesėkmingai. Pasirodo, informacija užkoduota, apie kodų ir skaičių reikšmes menkai išmanančiam žmogui pasisekti gali tik pagelbėjant profesionaliai pardavėjai. O jei pardavėja samdoma tik prekėms saugoti ir nėra tiek išprususi, kad paaiškintų, kąreiškia ant pakuotės nurodytų skaičių eilė, ir žmogui pasako, neva kosmetika “visai šviežia, vakar atvežta”? Tie žodžiai dvejones turėtų nuginti i šalį… Kodėl taip kruopščiai slepiama kosmetikos pagaminimo data, tampa aišku – kažin ar moteris apsidžiaugs įsigijusi grožio prekę, sandėliuose dūlėjusią ne vienerius metus. “Jau kitų metų kovą ant grožio prekių pirkėjai pamatys atidaryto indelio simbolį, prie kurio bus nurodyta, per kiek laiko suvartoti atidarytą gaminį”,- apie kosmetikos pirkėjų laukiančias naujienas informavo V. Vyčienė.
Instrukcijos -spąstai pirkėjams
Inspekcija iš panevėžiečių kol kas nėra sulaukusi oficialių skundų dėl netinkamos kosmetikos. “Dažniausiai skambina, kai jau užgyja kosmetikos priemonių padarytos žaizdos”,- sakė gydytoja higienistė. Antai sumaniusi žilus plaukus paslėpti panevėžietė patyrė tikrą šoką po to, kai nusidažiusi plaukus… ištino. Ne tik galva, bet ir su dažais jokio kontakto neturėjusios vietos. “Į mane ji kreipėsi, kai pagijo. Išsiaiškinome, kokius dažus ir kurioje parduotuvėje taip nesėkmingai įsigijo. Pasirodo, jų sudėtyje buvo medaus, kuriam moteris alergiška, o instrukcijos, kad prieš tepant dažus ant plaukų privaloma atlikti specialų testą, nėra. Ir apie medų nieko neužsimenama”,- pasakojo V. Vyčienė.
Net ir prierašas, kad alerginį odos testą būtina atlikti, dar nieko nepasako, jei nepaaiškinama, kaip tai reikia daryti. Instrukcijų vertėjai atsargiuosius kosmetikos vartotojus paverčia kvailiais. Antai plaukų dažų vartojimo aprašyme nurodoma, kaip reikia sumaišyti dažus. Kai tai padaroma, patariama atlikti alergini odos testą – odą už paausio patepti dažais ir laukti 24 valandas, ar neišryškės alerginė reakcija, o paskui primenama, kad sumaišytus dažus privaloma suvartoti nedelsiant.
Kad pirkėjai pirktų kosmetiką, griebiamasi ir ne visai leistinų gudrybių. Informacijoje apie gaminį būtina nurodyti, jei kosmetikoje yra alergizuojamųjų medžiagų. Daugelyje kosmetika prekiaujančių parduotuvių lentynose galima atrasti dažus plaukams “Hena Plus”. Ant pakuotės parašyta, kad dažuose nėra kituose tokio tipo gaminiuose dažnai vartojamos alergizuojamosios medžiagos. “Tai perskaitęs, pirkėjas ramia sąžine perka beveik 30 litų kainuojančius dažus: įsitikinęs, kad įsigijo kokybišką ir gerą produktą, tačiau vos praplėšęs pakelį jis aptinka dar vieną paaiškinimą – sąrašą alergiją sukeliančių medžiagų, kurių yra dažuose. Vartotojas apgautas – tikėjosi vieno, o gavo kitką. Taip besielgiantieji importuotojai įspėti ir jau taiso savo klaidas”,-teigė vyriausioji inspektorė.
Pasirodo, pirkėjas turi dar ir daugiau teisių, apie kurias nė nežino, jis, pirkdamas kosmetiką, turi būti informuojamas, kokį gaminio kiekį įsigyja. “Ne ozais ar kitokiais nieko nesakančiais matavimo vienetais, bet gramais ar mililitrais”,-perspėja V. Vyčienė. Svoris gali būti nežymimas ant pavyzdėlių ar kitų grožio prekių, kurių svoris iki 5 g. Net apie patį mažiausią kosmetikos gaminį pirkėjas privalo gauti informaciją lietuvių kalba. “Didžiosiose parduotuvėse ji yra šalia kosmetikos stendų surašyta ant plastikinių lentelių – prie kosmetikos pieštuko instrukcijos nepriklijuosi”,- sakė gydytoja higienistė. Jei to nėra, pirkėjui lapelį su informacija įteikia pardavėja. Tačiau korespondentė prisiminti, kad su kosmetine smulkmena būtų įteikta papildoma informacija, negalėjo. Apie tai paklaustos vienos grožio prekių parduotuvės pirkėjos tik gūžčiojo pečiais.
Slapta informacija
Brendantieji dar giliau į kosmetikos pasaulio džiungles gali nesivarginti, bandydami išsiaiškinti, iš ko pagamintos taip graibstomos jaunystę dovanojančios prekės. “Sudėtines dalis leidžiama nurodyti anglų kalba. Jos rašomos mažėjimo tvarka. Kai kurie produktai užšifruoti – nurodomi tik skaičiai. Jei aš sumanyčiau išsiaiškinti, kas tai yra, sugaiščiau gerą pusmetį”,- kalbėjo V. Vyčienė. Pasirodo, taip saugomos įvairių firmų komercinės paslaptys. Jas išsiaiškinti panorėjusi inspektorė privalėtų ilgai susirašinėti su gamintojais, kurie leistų tikrintojams susipažinti su paslaptimi – pakviestų apsilankyti ten, kur produktas gaminamas.
Puse lūpų kalbama, kad slaptos sudėtinės dalys ne tokios jau nekaltos. Tai gali būti hormonai. Vienos garsios firmos kosmetiką vartojančių moterų oda tampa panaši į kremus reklamuojančių “dievaičių” odą, tad ir pinigų jauninamiesiems kremams negaila. Stulbinantis poveikis išnyksta tuoj, kai baigiasi kremo dėžutė. Prie hormonų įpratusi oda suglemba, negavusi įprastos jaunystę stimuliuojančios dozės. “Viskas, ką tepame ant veido, palieka ne tik išorinius ir, kaip tikimasi, teigiamus pėdsakus. Dalis medžiagų patenka į kepenis, inkstus, kitus gyvybiškai svarbius organus. Todėl, jei kremo galiojimo laikas – vos pusmetis, tai – ne kosmetikos trūkumas, o labai didelis privalumas”,- tikino gydytoja higienistė.
Atsikratoma senienomis
Viliojančios akcijos, širdį glostančios dovanėlės, nebrangūs šventiniai kosmetikos rinkiniai, pasak V. Vyčienės, šluote iššluoja iš prekybininkų sandėlių užsigulėjusias prekes, todėl prieš mokėdami pinigus pirkėjai turėtų bent pasižiūrėti, ar nepasikeitusi kosmetikos gaminio konsistencija, ar kremas nesusisluoksniavęs – tai, apėmus pirkimo karštligei, dažnai pamirštama.
Tikru tikrintojų galvos skausmu tapusi prekyba kosmetika turgavietėse. “Visi tų prekių pardavėjai privalo turėti higienos pasus. Deja, iki šiol kariaujame su centrinės turgavietės administracija, vis nukeliančia šių dokumentų įsigijimo terminą. Nubaudžiame kosmetiką pardavinėjančias moterėles administracinėmis baudomis, tačiau tai situacijos nekeičia – po keleto dienų baimė išgaruoja ir jos vėl rikiuoja savo prekes”,- piktinosi vyriausioji inspektorė.
Sunkiai tikrintojams pasiekiami ir kosmetikos platintojai. Apie jų siūlomos produkcijos kokybę galima tik spėlioti – Ne maisto produktų inspekcijos specialistams, panorusiems įsitikinti, ar siūloma kosmetika kokybiška, kelią užkerta įstatymai.
“Pirkėjams trūksta reiklumo. Pasitikėti vien reklama ar išvaizdžia pakuote – rizikinga”,- patarė V. Vyčienė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
