Sąskaita įšaldyta
Pirtelių nesusirentusiems vantų mėgėjams apie maudynes
Panevėžyje netrukus gali tekti pamiršti. Vienintelės miesto viešosios pirties
nuo finansinio nuosmukio neišgelbėjo nė balandį direktoriumi paskirtas miesto
mero senas pažįstamas. Savivaldybės įmonę slegia skolos vandens, elektros ir
šilumos tiekėjams, už nepervestus mokesčius nuo liepos „Sodra“ įšaldžiusi
pirties sąskaitą, su darbuotojais atsiskaitoma tik todėl, kad už bilietus
surenkami grynieji pinigai banko nepasiekia.
Pasak Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos
pavaduotojos Reginos Liubšienės, pirties padėtis tokia bloga, kad įmonė net
nebeišgali įsigyti būtinų valymo priemonių.
Pastarąjį pusmetį pirties finansinė padėtis sparčiai ritosi
žemyn – skolos išaugo beveik 30 tūkst. litų ir jau perlipo 70 tūkst. litų ribą,
nuostoliai siekia 144 tūkst. litų.
Penktą mėnesį pirčiai vadovaujančio Alfonso Morkvėno teigimu,
nuosmukį lėmė gerokai sumažėjęs lankytojų srautas: vasaros savaitgaliais
išsiperti per dieną teužsukdavo šimtas ir mažiau klientų.
Laukia atšalimo
A.Morkvėno nuomone, pirties mėgėjus išbaidė aukšti paslaugų
įkainiai ir vasaros karštis. Anot jo, 15 Lt už maudynes sovietmečiu
dvelkiančioje nerekonstruotoje pirtyje sunkmečiu retam panevėžiečiui įkandama
kaina.
„Kas vasarą tiek mokės, jei nusimaudyti galima ir upėje. Juo
labiau kad net 70 proc. mūsų klientų – pensininkai, o kaina visiems vienoda“, –
priežastis įvardija A.Morkvėnas.
Pirties vadovas tvirtina ieškantis įvairiausių būdų, kaip
sutaupyti, – panaikintas kasininkės etatas, bilietus pirties mėgėjams
pardavinėja barmenė, darbo užmokesčio fondas apkarpytas 27 proc.
Tačiau A.Morkvėnas vargiai įsivaizduoja įmonės perspektyvas,
jei Savivaldybė neskirs bent 32 tūkst. litų nors daliai skolų padengti.
Direktorius viliasi, kad iš nuostolių padės išsikapstyti atšalę
orai.
„Jei per savaitgalį sulauktume bent 500 lankytojų, iš minuso
turėtume išlipti“, – planuoja A.Morkvėnas.
Direktorius deda viltis ir į maždaug 100 kv. m tuščių įmonės
patalpų nuomą. Laikino šeimininko joms vis dar ieškoma. A.Morkvėnas mano, jog
pirties kaimynystė galėtų būti patraukli kirpyklai ar siuvyklai.
Ties bankroto riba
Tačiau pirties renesansu ekonomistai nebetiki. Savivaldybės
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka pripažįsta
nepamenantis, kad pirtis kada nors būtų atsidūrusi taip arti ties bankroto riba.
„Politinių ir ekonominių interesų suderinti neįmanoma“, –
įmonės perspektyvų nemato A.Stoka.
Jo nuomone, Savivaldybė praleido šansą 2007-aisiais
privatizuoti nuostolingą bendrovę. Parengtas sprendimo projektas jau net buvo
pasiekęs miesto Tarybą, tačiau pabūgę prie Savivaldybės susirinkusių vantomis
ginkluotų miestiečių politikai piktinti tautos neišdrįso.
„O būtų pirtį už gerus pinigus pardavę, nes anais laikais
verslas pirko viską. Pirties publika labai specifinė – į ją renkasi nuolatiniai
klientai, tikri pirtininkai. Bet Panevėžyje jų neužtenka, kad bendrovė
išgyventų“, – įsitikinęs A.Stoka.
Valdininkas nesistebi, kad pirtis pustuštė net savaitgaliais.
Anot jo, naivu tikėtis, kad panevėžiečiai 15 litų mokės už maudynes nuo 1971-ųjų
nerenovuotoje, su sovietinėmis spintelėmis pirtyje.
Investuoti į jos rekonstrukciją, ekonomisto nuomone,
Savivaldybei taip pat būtų pernelyg rizikinga.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 4 d.
“Sekundėje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P. Luko nuotr. Pirtis Klimpsta gilyn.
Vienintelės miesto viešosios pirties nuo finansinio nuosmukio neišgelbėjo nė
balandį direktoriumi paskirtas miesto mero senas pažįstamas.
