Milžinišką atgarsį visuomenėje sukėlęs, bet Panevėžio valdančiųjų vis tiek patvirtintas miesto istorinės dalies specialusis planas grasina dideliu skandalu.
Aiškėja, kad Panevėžio savivaldybė 170 tūkst. Lt Europos Sąjungos paramos ir dar apie 30 tūkst. iš savo biudžeto paklojo už neteisėtai parengtą dokumentą, kuriam gresia būti pripažintam niekiniu, o pažeidimų neįžvelgusiems Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos pareigūnams lėkti iš postų.
Šiaulių apygardos administracinis teismas patenkino vieno iš Ramygalos g. malūnų savininkės bendrovės „Deliuvis“ skundą ir įpareigojo istorinės dalies planavimo procedūrą pradėti iš naujo.
Šiaulių teisėjai pripažino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Panevėžio skyrius neatliko savo pareigos ir neužtikrino, kad 314 ha istorinės dalies planas būtų rengiamas laikantis teisės aktų. Teismas įpareigojo inspekciją pareikalauti Panevėžio savivaldybės ištaisyti pažeidimus, tai yra planą pradėti rengti nuo pirmojo etapo.
Nors Panevėžio savivaldybė šioje byloje buvo pripažinta trečiuoju asmeniu, tačiau pasistengė teismo sprendimui užbėgti už akių. Nelaukusi, kol „Deliuvio“ skundas bus išnagrinėtas, kaip dabar paaiškėjo, neteisėtai parengtą planą miesto Taryba suskubo patvirtinti dar rugpjūčio pabaigoje.
Panevėžio valdantiesiems nepalankus šiauliečių teisėjų sprendimas per dvi savaites dar gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
„Akivaizdu, kad precedentas yra aiškus ir planavimo procedūros buvo neteisėtos“, – „Sekundei“ teigė „Deliuvio“ advokatas Tomas Ivanauskas.
Pievos netenkina
„Deliuvis“ maratoną per teismus pradėjo po to, kai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Panevėžio skyrius atmetė bendrovės prašymą nurodyti Savivaldybei sustabdyti istorinės dalies plano rengimą ir pradėti jį iš naujo laikantis įstatymų.
Pasak T. Ivanausko, Savivaldybės užsakymu Panevėžio istorinės dalies planavimas buvo pradėtas neturint tam pagrindo – Vertinimo tarybos akto, aiškiai numatančio, ką Panevėžys turi tokio vertingo, kad istorinę jo teritoriją vertėtų išplėsti nuo 138 ha iki 314 ha.
Į šią teritoriją Savivaldybė įtraukė ir „Deliuviui“ priklausantį komercinės paskirties sklypą, apribotą Ramygalos ir J. Basanavičiaus gatvių. Be savininkų žinios didžiosios sklypo dalies paskirtis buvo pakeista į rekreacinę.
„Deliuvio“ atstovai pripažįsta ir sutinka, kad bet kokia jų sklype vykdoma komercinė veikla turi būti suderinama su Kultūros paveldo departamentu, nes sklype stūkso paveldo vertybė – malūnas.
„Bet istorinės dalies specialusis planas, kuris, kaip teismas nustatė, yra neteisėtai parengtas, riboja bet kokią komercinę veiklą ir netgi malūno apsaugos galimybes, jei reikėtų jį restauruoti ar pritaikyti miesto reikmėms. Pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą specialųjį planą šiame sklype negalėtų būti vykdoma jokia veikla, aplink malūną palikta pieva“, – kalbėjo T. Ivanauskas.
Advokato žiniomis, teismuose nagrinėjami ir kaimyninių sklypų savininkų ieškiniai.
Kai prieš daugelį metų žmonės įsigijo sklypus tarp Ramygalos ir J. Basanavičiaus gatvių, jiems buvo nustatyta namų valdos paskirtis. Kad ji pakeista į rekreacinę, žemių savininkai sužinojo atsitiktinai, tik tuomet, kai malūną nusipirkęs „Deliuvis“ sumanė atgaivinti merdintį statinį ir susidūrė su valdininkų užkardais.
Mėtė po teismus
„Deliuvio“ kova teismuose dėl galimybės savo sklype ne ožkas auginti, o užsiimti komercine veikla tęsėsi maždaug porą metų.
Iš pradžių įmonės skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos veiksmų Panevėžio administracinis teismas kelis kartus atsisakė priimti, kol tai padaryti jį įpareigojo aukštesnės instancijos Vyriausiasis administracinis teismas.
Tačiau dviem iš keturių Panevėžio administracinio teismo teisėjų nusišalinus nuo bylos, ji buvo perduota nagrinėti į Šiaulius.
Klausė vadovybės
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Gintautas Valkūnas teigia dar negavęs teismo nutarties ir negalintis atsakyti, ar ji bus skundžiama.
G. Valkūnas teisinasi, esą negalėjęs drausminti specialiojo plano rengėjų, mat už jį aukštesni inspekcijos pareigūnai, atlikę patikrinimą, nenustatė jokių pažeidimų.
„Jei jau aukščiau už mane stovinčios vadovybės raštas buvo, kad istorinės dalies specialiajam planui rengti duomenų pakanka, negalėjau liepti procedūros pradėti iš naujo“, – pabrėžė G. Valkūnas.
Skubėjo išleisti pinigus
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas neslepia, Savivaldybei ir inspekcijai nepalankus teismo sprendimas bus pagrindas kreiptis į prokuratūrą. Paveldosaugininkas ne kartą Savivaldybę yra perspėjęs, kad jos užsakymu istorinės dalies specialusis planas rengiamas nesilaikant teisės aktų.
„Rašiau krūvas raštų Savivaldybės administracijai, Tarybai, plano rengėjams – visi žinojo, kad daro neteisėtus veiksmus, ir tai darė sąmoningai. Ta veikla visiškai nesusijusi su paveldo apsauga, jos ten nėra nė gramo, tik kažkienio suokalbis“, – įsitikinęs A. Umbrasas.
Jo nuomone, motyvas, kodėl Savivaldybė, nekreipdama dėmesio ne tik į paveldosaugininkų perspėjimus, bet ir nebaigtas bylas teismuose, skubėjo patvirtinti istorinės dalies specialųjį planą, buvo jam parengti skirtas Europos Sąjungos finansavimas.
„Tarybos pritarimas Savivaldybės administracijai buvo reikalingas kaip oras, kad pateisintų išleistus pinigus“, – mano A. Umbrasas.
Miesto Tarybai plano dar nė nepatvirtinus, jo rengėjams Savivaldybės administracija jau buvo sumokėjusi 180 tūkst. Lt. Panevėžio istorinės dalies ribas braižė dvi Vilniaus įmonės – „Urbanistika“ ir „Senojo miesto architektai“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
