Panevėžio daugiaaukščių namų gyventojus nervina gendantys senutėliai liftai, kuriems remontuoti tenka išleisti krūvas pinigų. Tačiau mieste nėra nė vieno namo, pasinaudojusio valstybės parama seną liftą pakeisti nauju. Žmonės skundžiasi, kad jiems vis tiek per brangu.
Liftai – paskutinėje vietoje
Seną eksploatuoti nepigu, bet pirkti naują brangu. Tokia logika vadovaujasi daugiaaukščių namų gyventojai. Jie keikia nuolat gendančius senus, nutriušusius, apšnerkštus liftus. Dar sovietmečiu pagamintus įrenginius tenka dažnai remontuoti, be to, jie naudoja daug elektros energijos.
Šiuo metu valstybė kompensuoja tik 15 procentų lifto modernizavimo išlaidų. Gyventojai teigia, kad tokia parama – lašas jūroje. Mat liftų atnaujinimas gana brangus.
Vieno lifto renovacija vidutiniškai kainuoja 80–100 tūkstančių ir dar brangiau. Esą ką reiškia tie kompensuojami 15 tūkstančių, kai patiems reikia atrasti 85 tūkstančius litų.
Kita vertus, prieš kelerius metus valstybė kompensavo 50 procentų renovacijos išlaidų, tačiau nė vienas tuo metu renovuotas Panevėžio daugiaaukštis nepasikeitė lifto.
Dabar daugiabučių gyventojai aiškina, kad neturi pinigų apšiltinti vėjo perpučiamas sienas ar pakeisti senus vamzdynus, kad neįvyktų avarija, o keisti liftą esą šiais laikais jiems per didelė prabanga.
Tokios nuomonės laikosi ir Vilniaus gatvės 8-ojo namo bendrija. Du liftus turinčio dvylikaaukščio namo bendrijos pirmininkės Ramutės Čyžienės teigimu, dabar jiems labiausiai skauda galvą dėl prastos vamzdynų būklės. Namas jau skaičiuoja ketvirtą dešimtį metų.
Neseniai įvyko avarija karšto vandens vamzdyne.
Miesto centre esantis daugiaaukštis net nerenovuotas. Beveik prieš dešimtmetį jam buvo sutvarkytas stogas, suremontuota šilumos trasa.
Pasak R.Čyžienės, šiuo metu jiems aktualiau yra įstiklinti balkonus, nei „kabinti ant namo lipdukus“, t.y. jį apšiltinti. O kalbinti gyventojus modernizuoti liftus namo pirmininkei net liežuvis neapsiverstų.
„Kas žino, gal laukia nauja krizė. Įkalbinėti žmones lįsti į skolas būtų neprotinga. Mano galva, dabar geriausia palaukti. Be to, valstybė žada namų renovacijos išlaidų kompensaciją nuo 15 procentų padidinti iki 30 procentų“, – kalbėjo ji.
Pirmininkė neslepia, kad gendantys liftai gyventojams pagadino ir tebegadina daug nervų. Ekonominio pakilimo metu, 2007-aisiais, buvo mąstyta, kad galbūt reikėtų juos pakeisti naujais.
Pasak R.Čyžienės, tuomet ji konsultavosi su liftus įrengiančių bendrovių atstovais. Jie apskaičiavo, kad vieno lifto modernizavimas namui kainuotų apie 110 tūkstančių litų. Tokia suma gyventojams pasirodė per didelė.
Bendrijos pirmininkės teigimu, jie toliau vargsta su senais liftais, nes šie genda gana dažnai. Namui per mėnesį liftų priežiūra atsieina 690 litų.
Trijų kambarių bute gyvenančios šeimos per mėnesį turi vidutiniškai mokėti apie 16–18 litų ir dar padengti išlaidas už lifto sunaudojamą elektrą.
Juos prižiūrinti bendrovė „Kauno liftai“ už kas mėnesį gyventojų mokamus beveik 700 litų pašalina nedidelius gedimus, o už didesnių pašalinimą reikia mokėti papildomai.
„Pavyzdžiui, už reduktoriaus keitimą teko pakloti 3000 litų. Ir tai nenaują dėjo, nes būtų kainavęs dar daugiau. Senų liftų eksploatacija tikrai brangi. Gal būtų ir ekonomiškiau pakeisti juos naujais, bet esant dabartinei ekonominei situacijai tai padaryti tiesiog neįmanoma“, – sakė R.Čyžienė.
Keisti įrenginį – utopija
Smėlynės gatvės 73-iojo devynių aukštų namo, buvusio bendrabučio, liftas yra 40 metų. Bendrijos pirmininkas Antanas Sakas sako, kad jo eksploatacijos terminas kartą jau buvo pratęstas 10 metų. Dabar iki jo pabaigos beliko vos metai. Gyventojai nerimauja, kad senutėliam liftui specialistai antrą kartą nebepratęs eksploatacijos termino.
„Nežinau, ką tada reikės daryti. Pakeisti jo nauju tikrai negalėsime. Matyt, teks gyventi visai be lifto“,– kalbėjo A.Sakas.
Šio nerenovuoto namo gyventojai kaip išgalėdami stengiasi gyventi gražiau. Nutriušusio, nuolat gendančio lifto prieigas jie papuošė gipso lipdiniais, kad bent jau būtų maloniau paspausti įrenginio mygtuką.
Kaip teigė A.Sakas, prieš porą metų jis domėjosi, kiek namui kainuotų naujas liftas. Paaiškėjus, kad apie 180 tūkstančių, bendrijos pirmininkui pasišiaušė plaukai. Jis net nedrįso gyventojams siūlyti svarstyti lifto keitimo klausimo.
„Mūsų namas už praėjusį šildymo sezoną dar skolingas 17 tūkstančių litų. Žmonės neturi pinigų skolai grąžinti, o jau prasidėjo naujas šildymo sezonas. Lifto keitimas mums yra utopija, neįmanomas dalykas“, – neslėpė bendrijos pirmininkas.
Pusė visų – labai seni
Bendrovės „Kauno liftai“ Panevėžio aikštelės darbų vadovas Valeras Lukšys sako, kad iš šiuo metu 110 daugiaaukščių namų liftų apie pusę yra senesni nei 25-erių. Kitaip sakant, jų techninės garantijos laikas pasibaigęs.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
