Populiariausios – „dvidešimtinės“
Netikrais pinigais už prekes ir paslaugas atsiskaitantys „verslininkai“ pernai pasidarbavo kruopščiau nei užpernai.
Praėjusiais metais šalyje išaiškinti 1372 padirbti litų banknotai – 67 banknotais daugiau, nei 2006-aisiais.
Lietuvos banko Kasos departamento Pinigų ekspertizės skyriaus viršininkas Algimantas Sodeika informavo, kad dažniausiai padirbtų pinigų realizuotojai įkliūdavo su „šimtinėmis“, todėl spausdinant naujus 100 litų banknotus jų apsauga buvo padidinta.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Nerijus Kurklietis „Sekundei“ teigė, jog praėjusiais metais Panevėžyje iš apyvartos buvo išimta daugiau nei šimtas įvairių padirbtų banknotų.
„Pernai komisariate pradėta dvylika ikiteisminių tyrimų dėl netikrų pinigų padirbimo, laikymo ar realizavimo. Pastebėjome, kad tokių atvejų vis dėlto padaugėjo“, – teigė pašnekovas.
Anot N.Kurkliečio, pinigų padirbinėtojai realizuoti bandė įvairią valiutą.
„Išimta įvairių banknotų – litais, eurais, svarais, doleriais. Populiariausi buvo 20 litų banknotai, po jų – 10, 100 litų. 50 litų banknotų buvo labai mažai“, – informavo pareigūnas.
N.Kurkliečio teigimu, užsienio valiuta mieste nebuvo labai populiari – esą dažniausiai pasitaikydavo „įvežtiniai“ pinigai, pavyzdžiui, atsiųsti užsienyje gyvenančių giminaičių.
Tokie atvejai dažniausiai išaiškinami banke, kuomet žmogus ateina valiutą išsikeisti. Buvo nustatyti šeši atvejai, kuomet bandyta iškeisti netikrus 20 svarų banknotus, 100 eurų.
Apsižioplina skubantieji
Dėl netikrų pinigų padirbinėjimo, laikymo ar realizavimo pernai pareigūnams įkliuvo keli įtariamieji.
„Galima patikinti, kad praėjusiais metais pagrindinius platintojus policijai išaiškinti pavyko, todėl šįmet netikrų pinigų realizavimo atvejų yra nedaug – dažniausiai pasitaiko tik pas vartotojus „užsilikę“ banknotai. Policija daugiausia tokių atvejų išaiškino vasario ir birželio mėnesiais“, – teigė N.Kurklietis.
Pareigūno tvirtinimu, dažniausiai netikri pinigai „išlįdavo“ didžiųjų prekybos centrų atstovams juos inkasuojant banke.
„Žinoma, nemažai atvejų būna, kai netikrais pinigais atsiskaitoma turgavietėse, kioskeliuose, tačiau didžioji dalis vis dėlto „plaukia“ į prekybos centrus. Padirbinėtojai taikosi į tokias vietas, kus „vaikšto“ dideli pinigų srautai. Gerai apžiūrėjęs banknotą kiekvienas suprastų, kad jis netikras, tačiau dažnai apsižioplinama per skubėjimą. Be abejo, valiuta tobulėja, tačiau kartu su ja – ir padirbinėtojų sumanumas bei technika“, – sakė viršininkas.
Anot N.Kurkliečio, netikrą banknotą į apyvartą bandantis išleisti asmuo ne visuomet yra tas, kuris pinigus padirba – jie išaiškinami pradėjus ikiteisminį tyrimą.
„Tokiems nusikaltimams asmenys dažniausiai buriasi į grupę – taip patogiau „dirbti“. Netikrų banknotų realizavimui neretai į pagalbą pasitelkiami asocialūs asmenys, narkomanai, padirbtais pinigais bandantys atsiskaityti aludėse. „Darbuojamasi“ ir gerai organizuotomis grupuotėmis, ir pavieniui. Galima teigti, kad pinigus padirbinėja jaunesni asmenys, nes populiariausias pinigų gaminimo būdas yra naudojantis kompiuteriu ir spalvotu rašaliniu spausdintuvu. Vyresni apie tokią techniką mažiau išmano“, – teigė pašnekovas.
Plačiau skaitykite kovo 20 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Nors padirbti litai sudaro tik 0,001
procento apyvartoje esančių pinigų, tačiau kasmet jų daugėja. Į policijos rankas
pakliūna netikri litai, eurai, doleriai, svarai.
